Žemėje yra dvi rūšys gyventojų: nuolat „besikūdinantys” ir tie, kurie liekni, bet bijo sustorėti. Čia puikiai save realizuoja kūrybingi ir entuziastingi verslininkai.
Sergi lieknėjimo manija? Prašau – 0 procentų riebumo jogurtas. Nori likti jaunas ir lieknas? Štai tau – „sveikuoliškas” produktas be jokių E, konservantų, stipriklių, saldiklių ir kitų evoliucijos išmislų. Visi laimingi, parduotuvės lūžta nuo įvairiausių prekių, apsipirkimas tampa smagia pramoga, visi turi ką valgyti pagal savo skonį ir čia sakome „stop”: jei manėte, kad pirkdami liesiausius produktus netrukus šoksite į labai gražius aptemptus džinsus – žiauriai apsirinkate, nes greičiausiai šoksite tik į kokį „maišą” su perspektyva – elastingą, su guma…
Skamba labai liūdnai, bet ne liūdniau, nei teksto autorės atradimas naršant pigiausių majonezo pakuočių lentynoje (taupau). Kaip kiekviena „Sveikatos” skilties gerbėja žinau: liesesnis produktas reiškia mažiau kalorijų. Taip mano rankose atsiduria šešiasdešimt kelių procentų riebumo „Čumak” majonezas. Pavadinimas nuotaikingas, kaina labai patinka, tad skaitinėju etiketę ir… smūgis! 100 gramų laimės – daugiau nei 800 kalorijų. Kaip gryniausias aliejus. O kiek vertas tos pačios prekių linijos, tik keliais gramais riebesnis gražuolis? Turbūt koks tūkstantis kalorijų? Tai galėjo tapti kaloringiausiu mano matytu produktu, bet deja. Pasirodo, pasirinkusi riebesnį – tik laimėčiau. Keli gramai riebalų atima daugiau nei šimtą kalorijų. Nelogiška?
Kaip taip gali būti, kad riebesnis produktas turėjo 664 kalorijas, o tas „liesesnis” dietininkų draugas – virš 800? Ko pridedama į tuos „liesus” produktus, kad jie tampa kalorijų bomba?
Dietologė Daiva Pipiraitė portalui Zebra.lt paaiškino, kad tai – normalus dalykas. „Kalorijas tuomet sudaro kiti komponentai – angliavandeniai ir baltymai. Reikia susidėlioti visus už ir prieš: jei produktas turi mažiau kalorijų, bet daugiau riebalų, pirkti nepatarčiau. Jei, tarkime, jogurtas 0 procentų riebumo, jis turės kitų maistinių medžiagų, bet neduos sotumo, po valandos norėsis vėl, todėl neapsimoka”, – vardino specialistė.
O kaip dėl tų produktų, kurie riebesni, bet turi mažiau kalorijų? Kam tada skirti tie kaloringi „liesieji”? D. Pipiraitė pataria atkreiptį dėmesį į skirtumus. „Jei skirtumas ženklus – patarčiau rinktis liesesnį tiems, kas turi sveikatos problemų, jei reikia sumažinti gyvūninių riebalų suvartojimą. Kai skirtumas nėra ženklus, tai nematau reikalo sukti galvos. Neapsimoka rinktis prekės pagal vieną rodiklį – riebumą. Reikia suprasti, kad ne liesumas čia svarbu, nes persivalgyti galima ir nuo tokių. Vien liesesnių produktų pasirinkimas neatneš laukiamų rezultatų. Jei skirtumas neženklus, kaip pienas – 0,5 procento ir 3,5 – tai siūlau rinktis tą, kuris skanesnis, nes net ir penki procentai yra menkniekis. Jei vieno sūrio riebumas 45 procentai, o kito 13 – tuomet apgalvoti jau verta. Vis tik matau dažną klaidą: liesėjantys linkę save tik riboti pamiršdami, kad dar reikia ir jų mitybos klaidas ištaisyti – ne tik sumažinti kalorijas, bet kai ką ir įtraukti į mitybą.”
