Kas naujo medicinos srityje įvyko 2010- ųjų antrąjį pusmetį?
Liepa
1. Švedijoje, Vaksjo mieste, vykusiose tryliktosiose Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijos žaidynėse pirmąkart dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Vienas jų – buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiochirurgijos klinikos pacientas Nerijus Maskolaitis. Šioje klinikoje jos vadovas profesorius Rimantas Benetis 24-erių vaikinui donorinę širdį implantavo prieš dvejus metus. N.Maskolaitis, laukdamas donoro, gyveno su dirbtine širdimi. Žaidynėse jis dalyvavo 100 m bėgimo ir šuolio į tolį rungtyse. Žaidynėse taip pat dalyvavo ketverius metus su persodintu inkstu gyvenantis 19-metis Simonas Stončius. Tokios žaidynės vyksta kas dvejus metus. Jų tikslas – parodyti visuomenei, kad žmonės su persodintais organais gali gyventi visavertį gyvenimą. Žaidynėse dalyvavo 141 atstovas iš 22 Europos šalių.
Rugpjūtis
2. Iš užsienio lietuviai parsivežė mūsų jau primirštas ligas – tymus ir maliariją. Tymais susirgo jaunas vaikinas, grįžęs iš Italijos, ir šiaulietė, taip pat viešėjusi užsienyje. Pritaikius gydymą, jie greitai pasveiko.
Į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę patekusiam labai sunkios būklės 28-erių Kauno rajono gyventojui buvo diagnozuota maliarija. Rugpjūčio pradžioje vyras lankėsi Vakarų Afrikoje, Ganos Respublikoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovės Auksės Mickienė teigimu, vyras buvo užsikrėtęs pačiu pavojingiausiu ir vaistams atspariu sukėlėju. Šio ligonio sveikatos būklė buvo labai sunki. Liga pavojinga savo komplikacijomis. Ligoniui buvo smarkiai sutrikęs kraujo krešumas. „Ligonis gali numirti nuo krešumo ir inkstų, kepenų, kvėpavimo funkcijų sutrikimo“, – sakė A.Mickienė. Maliarija gydoma specialiais vaistais. Docentė A.Mickienė taip pat lankėsi Ganoje, bet naudodamasi visomis apsaugos priemonėmis maliarija nesusirgo.
Rugsėjis
3. Sujungtos dvi aukštosios mokyklos – Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija – tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Nauja aukštoji mokykla orientuota į biomedicinos mokslo srities studijas, teikiančias aukštos kokybės universitetinį išsilavinimą.
Universitetų pertvarkai – šiuolaikinei laboratorinei įrangai pirkti, auditorijoms modernizuoti, patalpoms atnaujinti, Visuomenės sveikatos fakulteto pastatui statyti – iš ES paramos fondų skirta 50 mln. litų. Sveikatos mokslų universiteto studijų programos bus papildytos socialinių ir humanitarinių mokslų kryptimis, bus pertvarkyta valdymo struktūra, bendrai formuojamos katedros.
Tikimasi, kad ši alma mater, rengianti medicinos ir veterinarinės medicinos, visuomenės sveikatos farmacijos, slaugos ir kitus specialistus, taps stipria ir konkurencinga aukštąja mokykla Europoje.
Naujojo universiteto rektoriumi išrinktas Kauno medicinos universitetui vadovavęs profesorius Remigijus Žaliūnas.
Spalis
4. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė sudaryti galimybę visoms nevyriausybinėms organizacijoms teikti visuomenės sveikatos gerinimo paslaugas ir gauti joms finansavimą. Šiuo metu finansavimą sveikatos programoms vykdyti gali gauti tik asociacijos. Prezidentės teigimu, tokia įstatymo nuostata ne tik diskriminuoja kitas nevyriausybines organizacijas, bet ir mažina šalies gyventojams teikiamų paslaugų įvairovę ir prieinamumą. Įstatymo pataisa sudarytų galimybę finansavimą gauti ne tik sveikatos paslaugas teikiančioms asociacijoms, bet ir labdaros ir paramos fondams, viešosioms įstaigoms bei įvairioms kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.
„Gydymo įstaigos nepajėgios suteikti visų žmogui reikiamų paslaugų. Nevyriausybinių organizacijų patirtis gali užpildyti šią spragą”, – įsitikinusi pareiškė šalies prezidentė D.Grybauskaitė.
Seime registruota atitinkama Sveikatos sistemos įstatymo pataisa, parengta šalies vadovės iniciatyva.
5. Seimas pradėjo svarstyti du alternatyvius Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektus.
Lapkritis
6. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikoje piktybiniams navikams gydyti pradėtas naudoti Lietuvoje naujas metodas – stereotaksinė radioterapija. Tai daug subtilesnis, sudėtingesnių technologijų, nei naudota iki šiol, spindulinės terapijos metodas. Aukštos energijos fotoninių spindulių pluoštai nukreipiami į tiksliai išmatuotą ir apibrėžtą naviką, jį sunaikinant ir nepažeidžiant nė milimetro sveikų greta esančių audinių. Metodas taikomas, kai navikas yra anatomiškai sudėtingose, chirurgijai ar įprastinei spindulinei terapijai neprieinamose vietose, dažniausiai – galvos srityje.
Gruodis
7. Į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę pateko 45-erių vyras, sirgęs pandeminiu (kiaulių) gripu. Tai patvirtino atlikti laboratoriniai tyrimai. Vyrui buvo prasidėjusi pandeminio gripo komplikacija – plaučių uždegimas. Ligą medikams pavyko nesunkiai išgydyti antibiotikais.
8. Nuo gruodžio 11-osios vaistinėms uždrausta taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms, siekiant jas suvienodinti. Iki tol nuo 40 iki 100 proc. nuolaidas priemokoms taikė visi vaistinių tinklai, rečiau – pavienės vaistinės.
9. Miesto taryba pagaliau priėmė sprendimą sujungti Kauno 2-ąją ir Raudonojo Kryžiaus klinikines ligonines. Sujungimo procesas tęsėsi metus. Sujungta ligoninė vadinsis Kauno klinikine ligonine. Jos vadovas bus renkamas skelbiant konkursą.
