Valstybinės ligonių kasos (VLK) veiksmus, kai 700 mln. litų buvo padėti į banką, užuot atidavus ligoniams gydyti, vertins Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tokį sprendimą priėmė Generalinė prokuratūra, gavusi sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio prašymą įvertinti, ar VLK vadovų veiksmuose nebūta piktnaudžiavimo.
Ligonius gelbsti ligoniai
Terminuoti milijoniniai indėliai banke ir mokestis už diagnostinius tyrimus bei gydymą valstybinėse medicinos įstaigose netgi tuomet, kai ligoniai yra apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu. Priemokos už implantuojamus protezus, lęšius, vaistus tapo įprastu reiškiniu.
Kaip ir tai, kad sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, netgi mažiems vaikams gydyti reikalingiems vaistams pirkti, operacijoms atlikti rengiamos labdaros akcijos. Giriami ir gerbiami šiam kilniam tikslui po litą iš savo menkų pajamų, pensijų aukojantys žmonės.
Tokie kontrastai pastaruoju metu drasko mūsų sveikatos sistemą ir kelia pagrįstą ne tik sergančių žmonių pasipiktinimą.
Sergančiųjų gerovė priklauso nuo jų pačių.
Kaina – du tūkstančiai litų
Joana Ž., 60-metė Anykščių miesto gyventoja, ilgai nedrįsusi prisipažinti, kad ją kamuoja šlapimo nelaikymo problemos, į medikus kreipėsi tik dukros įkalbėta.
Kauno klinikų specialistų verdiktas buvo aiškus – be operacijos nieko nebus. Pasak Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovės docentės Rositos Aniulienės, šiuolaikinė medicina gali tikrai daug. Tokie medikės žodžiai nuramino ligonę.
R.Aniulienė pasiūlė atlikti nesudėtingą operaciją – implantuoti priemonę, prilaikančią šlapimo pūslę, ją sutvirtinančią.
„Atvirai pasakė ir apie pinigus. Ligonių kasos apmoka implantą, tačiau jo efektyvumas – maždaug 95 proc. Implantas, kainuojantis du tūkstančius litų, turėtų suteikti šimtaprocentinę galimybę atsikratyti nemalonių pojūčių”, – sužinojo anykštietė.
Pirko lęšiuką ir vaistų
Ilgai svarsčiusi Joana Ž. nusprendė nerizikuoti ir netaupyti rizikuodama savo sveikata.
„Suprantu, kad gydytojai iš to jokios ekonominės naudos nėra, tačiau jeigu yra galimybė rinktis, aš ja pasinaudosiu”, – prieš operaciją tvirtino moteris.
Kaunietis Mindaugas Mėlenis Kauno klinikose neseniai buvo tapęs oftalmologijos chirurgų pacientu. Vyrui reikėjo implantuoti lęšį į akį.
„Gydytojas pasakė, kad ligonių kasų kompensuojami indiški lęšiukai nėra patikimi. Rekomendavo geresnius, amerikiečių gamybos, tačiau juos reikia nusipirkti patiems. Pasirinkau kainuojančius 650 litų. Dar geresni, sakė, kainuoja apie 800 litų”, – pasakojo M.Mėlenis.
Jam reikėjo nusipirkti į akis lašinamų vaistų.
Patogumai – tik turtingiesiems
Kauno klinikų pozicija dėl priemokų kategoriška. Pabrėžiama, kad vadovaujamasi Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo įstatymais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
„Pacientui pageidaujant pasirinkti papildomas paslaugas, tyrimus ar slaugos priemones, suderinus su gydančiu gydytoju, gali būti teikiamos nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu paslaugos ar tyrimai, apmokant už juos sveikatos apsaugos ministro nustatytomis kainomis”, – į klausimą, už ką ir kodėl Klinikose reikia primokėti, atsakė šios ligoninės atstovė spaudai Eglė Žemaitienė.
Klinikų pacientai gali pasirinkti analogiško veikimo, tačiau brangiau kainuojančius medikamentus, papildomo komforto slaugos priemones. Skirtumą reikia padengti iš savo kišenės.
Galima įsikurti palatoje vienutėje. Prie jos yra dušas, WC, televizorius, mikrobangų krosnelė, interneto ryšys. Savaime suprantama, kad už šias komforto sąlygas reikia primokėti. Klinikos – valstybinė gydymo įstaiga, ligoninė. Galbūt tokių sąlygų reikia sunkiems ligoniams? Deja, jos įmanomos tik turtingiesiems.
Už sveikatos priežiūros paslaugas taip pat turi mokėti pacientai, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
Vaistai ir bintai
Kauno ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas Gediminas Grigas tvirtino, kad jokių chirurgijos priemonių pacientams pirkti nereikia. Norintiesiems kokybiškesnės narkozės už ją galima primokėti kaip ir už geriausius vaistus.
„Ligoniui paaiškinama, kad yra vaistų, kurie jam labiau tiktų, tai ligonis primoka skirtumą kasoje ir slaugytoja tų vaistų atneša”, – paaiškino gydytojas G.Grigas.
Jis patvirtino, kad skyriaus pacientai patys turi nusipirkti elastinių bintų. Jais kojos bintuojamos po venų operacijų, su jais ligoniai išvyksta į namus, todėl turi nusipirkti patys.
Atsakomybė tenka gydytojui
„Į ligoninę guldomas ligonis turi atsinešti asmens higienos priemones ir kompensuojamųjų vaistų pasą, jei tokius vaistus vartoja”, – patikino Kauno klinikinės ligoninės terapijos profilio administratorius, 1-ojo vidaus ligų skyriaus vedėjas docentas Alfredas Bagdonas.
Vaistų pasas reikalingas, jei ligonis neprisimena vartojamų vaistų pavadinimų. Vaistų lėtinėms ligoms gydyti gulint ligoninėje pacientams turi skirti ligoninė.
„Jei gulėdamas ligoninėje ligonis suvartos kompensuojamuosius vaistus, tai matys ligonių kasa. Sukels vėją, kad ligoninė neduoda vaistų, ir daktaras už juos turės sumokėti iš savo kišenės”, – komentavo ir Kauno ligoninės gydytojas G.Grigas.
Tačiau ir Kauno klinikinėje ligoninėje, pripažino jos atstovai, pasitaiko išimčių, jei reikia retų vaistų, kurių ligoninėje nėra. Medikai apsidraudžia: jei ligonis sutinka vartoti savo vaistus – pasirašo.
Teisė skųstis ir reikalauti
Į klausimą, ar, operuojantis šioje ligoninėje, nebereikia pirkti chirurgijos instrumentų, kaip yra buvę anksčiau, Kauno klinikinės ligoninės traumatologijos profilio administratorius Traumatologijos punkto vedėjas Raimondas Kunickas išvardijo, ką ligoninė turi. Išvada – turi visko, ko reikia. Ligoniams reikėdavo nusipirkti vienkartinių priemonių operacijai, kai ligoninė vartojo daugkartines.
Docentas A.Bagdonas patikino, kad Kauno klinikinėje ligoninėje net diagnostinių tyrimų už pinigus greičiau pasidaryti negalima. Mokamų fizioterapijos priemonių sąraše yra tik masažai, vieno jų kaina – 5 litai.
„Galima susimokėti į kasą, o toks įkainis – nerealus, pernelyg mažas”, – atvirai pripažino A.Bagdonas.
Norintiesiems savo pageidavimu už mokestį susileisti vitaminų medikai nepritaria. Jie yra atsakingi už gydymą stacionare ir skiria tai, kas reikalinga. Tačiau viena ligoninės pacientė, nenorėjusi skelbti pavardės, guodėsi, kad prieš diagnostinę priocedūrą jai reikėjo nusipirkti ne tik žarnynui valyti skirtų vaistų, bet ir skausmo malšinamųjų. Priešingu atveju atliekant procedūrą jai būtų tekę kęsti skausmą.
Ligoninės, kurių paslaugos menkai finansuojamos, taupo įvairiais būdais. Medikai patvirtina: gerai, kai ligoniai vartoja ligoninėje savus vaistus, moka už tyrimus, ir būtų blogai, jei jie dėl to pasiskųstų. Jei ligoninėms, o ne bankams būtų padalytos PSDF lėšos, visiems būtų geriau. Ligoniai turi teisę reikalauti.
