Pavasarį, prasidėjus žydėjimui, prabylama apie alergiją. Tačiau gydytojai pastebi, kad su tam tikros rūšies alergija susiduriame vos ne kasdien, ištisus metus. Ji mūsų tyko parduotuvių lentynose.
Etiketės kartais klaidina
Jei nenori kartu su pirkinių krepšiu parsinešti ligos, atidžiai skaityk perkamų produktų etiketes, pataria gydytojai. Netinkami maisto produktai bei jų gamyboje naudojami priedai neretai iššaukia alergines reakcijas.
Pasak alergologės Jolantos Sivickienės, norint parduotuvėje nusipirkti sveiko maisto tenka gerokai pavargti. Gydytoja paaiškina, kad iš šimto parduotuvės lentynose esančių produktų gal rasime du tinkamus. Tuos, kurie galbūt neiššauks alerginės reakcijos.
Atidumo nereikėtų prarasti net renkantis tokius kasdienius produktus kaip duona ar batonas.
Gydytoja patarė aklai nepasikliauti ant maisto produktų besipuikuojančiomis etiketėmis, skelbiančiomis apie tam tikro priedo atsisakymą ar natūralumą.
„Parašoma, kad produktas – be konservantų. Bet jame galima aptikti skonio bei aromato stipriklių”, – paaiškina alergologė.
Tačiau pastarieji maisto priedai dažnai būna išvardijami mažytėmis raidėmis, nors, pavyzdžiui, etiketė „be E621” – itin ryški ir traukianti akį.
Neranda priežasčių
„Net specialistai ne visada suprantame, kas yra įdėta į kai kuriuos maisto produktus”, – neslepia alergologė.
Pasak J.Sivickienės, nors pacientas vartoja maisto produktus iš linijos be kenksmingųjų E, jį vis tiek beria, tačiau išėmus juos iš mitybos raciono, dingsta ir bėrimas.
Alergologė patarė vaikams neduoti jogurtų, desertinių varškių ir sūrelių, akį traukiančių ryškiomis spalvomis ir formomis saldainių – „guminukų”. Juose esą netrūksta alergiją sukeliančių maisto priedų.
Sultys ne tik gaivina
Atsargiai reikėtų vartoti ir sultis. Netgi tas, kurios skirtos specialiai vaikams. Nors ant pakuotės rašoma, kad jos 100 proc. natūralios, tačiau pagamintos viso labo iš koncentrato.
„Jei kas bandė gerti natūralių apelsinų sulčių ir iš pakuotės, pastebėjo, kad jų skonis gerokai skiriasi. Sultys iš pakelio yra gamybos sužalotas produktas”, – aiškino gydytoja.
J.Sivickienė atkreipė dėmesį, kad šiltuose kraštuose natūralių sulčių galima gerti kiek nori, o štai Lietuvoje, net pačiam namuose išsispaudus vaisių sulčių, jų poveikis neprognozuojamas.
Alergenu gali būti net ir vaisiai. Alergologė prisiminė gydžiusi pacientę, kurią Lietuvoje bėrė nuo bet kokių vaisių. Viešėdama JAV moteris mėgavosi įvairiausiais vaisiais, tačiau jos neberdavo.
Pasak gydytojos, pacientė tiesiog valgė šviežius, natūralius, neapipurkštus jokiais chemikalais vaisius.
Mitybą keičia kelionės
Alergologė pastebi, kad sveikatos sutrikimus, susijusius su mityba, išprovokuoja ir dažnesnės lietuvių kelionės po svečias šalis. Kelionės gerokai pakoreguoja tautiečių mitybos įpročius.
Per ilgą laiką prie tam tikro maisto įpratusiam organizmui egzotiniai kitų šalių valgiai tampa tikru išbandymu. Organizmas į pasikeitusią mitybą reaguoja kaip į stresą.
Tad neatsitiktinai pašnekovė patarė kruopščiai rinktis maisto produktus ir žiūrėti, ką valgome. Ji viliasi, kad ekonominė krizė šiek tiek pakoregavo lietuvių mitybą.
Dažniau vartojamos kruopos padeda natūraliai išspręsti tuštinimosi, žarnyno veiklos sutrikimus, sumažina bėrimus.
Daugėja skrandžio sutrikimų
Šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė taip pat sulaukia vis daugiau pacientų, kuriuos vargina įvairios alergijos, virškinimo sutrikimai: skrandžio, dvylikapirštės žarnos, pilvo skausmai. Tokių pacientų ypač daug tarp jaunų žmonių, vaikų.
Nemažai pacientų vargsta dėl gastroezofaginio refliukso, kurį išprovokuoja maistas. Net jaunus, vos pilnametystės sulaukusius žmones vargina pilvo pūtimas, nors įprastai šiuo negalavimu dažniau skundžiasi vyresni žmonės.
Gydytoja neatmeta tikimybės, kad prie alerginių reakcijų ir kitų sveikatos bėdų prisideda ir maistas, kurio gamybai naudojami ir sveikatai žalingi priedai.
„Vien duonoje kiek visko pridėta. Joje net natūralaus raugo neaptiksi. Kai ant dešros etiketės parašyta – dūmų skonio, akivaizdu, kad jos sudėtyje tėra viena chemija. Baisiausia, kad dauguma mėsos produktų būtent tokie”, – pastebi ji.
Maisto produktų galiojimo terminui prailginti taip pat vartojama nemažai priedų, kurių poveikis sveikatai – sunkiai nuspėjamas.
„Skaityti etiketes, – kol kas vienintelę išeitį įžvelgia šeimos gydytoja. – Jei produkto vartojimo terminas yra ilgas, aišku, kad jis yra apdorotas chemiškai.”
Turgus pasitikėjimo nekelia
Daugelis klaipėdiečių sveikesnio maisto ieško turguje. Tačiau R.Seniūnaitė suabejojo, ar neva iš močiutės lysvės įsigyta daržovė visada yra tokia natūrali, kaip kartais manoma.
Kartais turgaus prekeiviai daržoves vienoje lysvėje augina pardavimui, o kitoje – sau. Pastarajai nenaudojamos trąšos, kuriomis tręšiama „prekybinė” lysvė.
Tačiau šeimos gydytoja pastebi, kad virškinimo sutrikimus sukelia ne tik maiste naudojami priedai, bet ir pačių žmonių netaisyklinga mityba.
Kai kurie apsiriboja valgydami tik kartą per dieną.
„Organizmas kenčia, kiek gali, o paskui tokia mityba baigiasi liga”, – pastebi medikė.
Kenksmingi maisto priedai
Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330
Didina cholesterolio kiekį: E 320, E 321, E621
Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252
Sukelia žarnyno sutrikimus: E 154, E 626, E627, E 628, E 629, E 630 E 631, E 632, E 633, E 634, E 635
Pavojingi vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127, E621
Labai pavojingi: E 123
Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233
Sukelia išbėrimus: E 311, E 312
Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226, E 621
