Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad Escherichia coli O104 (EHEC) pirmą kartą buvo išaiškinta 1982 m. JAV, kilus viduriavimų protrūkiams dėl susirgimų, susijusių greito maisto įmonėse pagamintais mėsainiais.
Ešerichiozės inkubacinis periodas yra nuo 2 iki 5 dienų. Vėliau išsivysto viduriavimas (dažnai su krauju), stiprūs pilvo skausmai. Ligoniai taip pat gali karščiuoti, vemti. EHEC gamina labai panašūs į dizenterijos sukėlėjo Shigella dysenteria toksinus, kurie gali pažeisti kraujo ląsteles bei inkstus. Dauguma pasveiksta per 10 dienų, tačiau apie 10 proc. ligonių išsivysto hemolizinis – ureminis sindromas (ūminis inkstų nepakankamumas ir kt.) dėl kurio miršta iki 5 proc. pacientų. Didžiausią riziką susirgti turi vaikai iki 5 metų ir vyresnio amžiaus žmonės su sumažėjusiu imuniniu atsaku, tačiau šiomis dienomis Vokietijoje daugiausiai (86 proc.) susirgo jauni (virš 18 metų) žmonės ir ypač moterys (net 67 proc.).
EHEC infekciją dažniausiai sukelia galvijai. EHEC pirmiausia perduodama žmonėms per užkrėstą maistą. Dažniausiai užsikrečiama per nepakankamai termiškai paruoštus sausumos gyvūnų mėsos produktus, nepasterizuotą pieną, užterštą vandenį, daržoves, vaisius. Taip pat galima užsikrėsti tiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusiais žmonėmis, gyvūnais.
Vaisiai, daržovės gali būti užteršti, jei jie tręšiami šviežiu galvijų mėšlu, vanduo gali būti užkrėstas, kai mėšlas kompostuojamas greta vandens šaltinių. EHEC mėšle išgyvena virš 100 dienų, esant +50C ir iki 49 dienų, esant +300 temperatūrai (ilgiausiai mėšle išgyvena Salmonella: +50C temperatūroje – iki 150 dienų.). Patogeniniai mikroorganizmai žūva, jei mėšlas tam tikrą laiką saugomas ir nenaudojamas tręšimui. Taigi, kad neužkrėsti vaisių, daržovių, tręšimui mėšlą galima naudoti ne anksčiau kaip po pusės metų.
EHEC profilaktinės priemonės yra tos pačios, kaip ir kitų maisto infekcijų – gera higiena. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo penkias pagrindines taisykles, kaip išvengti užsikrėtimo:
1. Laikytis rankų higienos. Būtina plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu prieš ruošiant maistą ir maisto ruošimo metu (ypač po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis), pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais, sergančiais žmonėmis.
2. Atskirti termiškai apdorotus produktus nuo žalių. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį laikyti atskirai nuo kitų produktų. Kad išvengti susilietimo, produktus geriausiai laikyti atskirose dėžutėse. Žaliems produktams naudoti atskirus virtuvės įrankius (peilius, pjaustymo lenteles).
3. Produktus gerai termiškai apdoroti, ypač mėsą, paukštieną, kiaušinius, jūros gėrybes. Temperatūra visuose ruošiamo maisto sluoksniuose turi pasiekti +700C, tai įvyksta tik kai sriubos užverda, o paruoštos mėsos sultys yra skaidus (ne rožinis).
4. Laikyti maistą saugioje temperatūroje. Niekada nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas, neatšildyti užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Nelaikyti maisto ilgai, net šaldytuve.
5. Naudoti saugius žalius produktus. Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius, juos lupti, skusti ir vėl plauti po tekančiu vandeniu. Nenaudoti atvirų vandens telkinių vandens gėrimui, vaisių, daržovių plovimui. Žalią pieną prieš vartojant pasterizuoti. Neragauti turguose, prekybos centruose siūlomų žalių produktų.
Vilniaus mieste per šių metų penkis mėnesius užregistruoti 48 ligoniai, kurie sirgo Escherichia coli sukeltomis įvairiomis infekcijomis, tačiau pačios sunkiausios ešerichiozės formos – EHEC iki šiol nėra registruota.
