Po kiekviena gydomąja procedūra slypi tiksli logistika, inžineriniai sprendimai ir nuosekliai prižiūrimi technologiniai procesai. Purvas, mineralinis vanduo ar sapropelis pacientus pasiekia tik po to, kai yra išgauti, apdoroti, transportuoti ir paruošti taip, kad atitiktų aukščiausius sveikatos priežiūros standartus. Tai – kasdienybė, apie kurią pacientai dažnai nė nesusimąsto.
Išskirtinės kokybės gydomasis durpinis purvas, kuris laikomas vienu iš geriausių Europos terapiniuose kurortuose naudojamų purvų, į sanatoriją atkeliauja iš Paseirės durpių telkinio, esančio Druskininkų savivaldybėje, Jovaišių kaime, maždaug 25 kilometrų atstumu nuo „Eglės sanatorijos“.
Pasak jau daugiau kaip 30 metų sanatorijoje dirbančio inžinieriaus Antano Skindaro, šiuo telkiniu sanatorija naudojasi nuo 2014 metų, kai buvo baigtas naudoti ankstesnis, 12 ha durpynas. Naujojo telkinio plotas – 3,2 ha, o bendra durpių apimtis siekia apie 50 tūkst. kubinių metrų.
„Durpių kasybos darbai vyksta du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Samdome didelį ekskavatorių, kad durpės būtų iškastos tiksliai pagal projektą, švariai ir kokybiškai“, – pasakoja A. Skindaras.
Iškastos durpės sukraunamos į pylimus, iš jų nedideliu ekskavatoriumi pakraunamos į specialiai pritaikytą sunkvežimį, kuris naudojamas tik durpėms vežti. Šis transportas laikomas atskirame garaže, užtikrinant visus higienos reikalavimus.
„Atvežus durpes į gydyklą, jos sandėliuojamos purvo paruošimo skyriuje, kuriame kiekvieną parą paruošiama apie 12 kubinių metrų purvo. Jis praskiedžiamas mineraliniu vandeniu iki reikiamos konsistencijos, o tada siunčiamas į greitaeigius šilumokaičius, kur pasiekia 60°C temperatūrą ir keliauja į procedūrų patalpas“, – aiškina pašnekovas.
Po procedūrų panaudotas purvas vakuuminių siurblių pagalba surenkamas iš vonių, išvežamas ir – pagal sutartis su ūkininkais – panaudojamas kaip trąša jų dirbamuose laukuose.
Purvas – ir juodas, ir baltas, ir sausas, ir skystas
Sanatorijoje naudojami keli purvo tipai. Be skysto purvo, kuris maišomas su mineraliniu vandeniu iš sanatorijos gręžinių ir naudojamas vonioms bei kušetėms, yra ir sausasis gydomasis purvas. Jis kiekvieną dieną yra persijojamas, supilamas į 50 litrų talpas, šildomas iki 36 °C elektriniuose katiluose, ir dedamas į drobinius maišelius. Tokiu būdu jis pristatomas pacientams tiesiai į gyvenamąjį korpusą – šildyti sąnariams ar kitoms kūno vietoms.
„Dar vienas išskirtinis produktas, savo konsistencija primenantis molį – sapropelinis, baltasis purvas, susiformavęs ir išgaunamas iš durpynų dugno. Tai natūralus baltas purvas, kurį maišome su mineraliniu vandeniu ir laikome specialiuose kibiruose šaldytuvuose. Prieš procedūras sapropelis pašildomas iki 40–50 °C ir tepamas ant paciento kūno plonu sluoksniu. Jo daug nereikia – poveikis jaučiamas net su minimaliu kiekiu“, – pasakoja A. Skindaras.
Mineralinio vandens kelionė – iš 320 metrų gelmės
„Eglės sanatorijos“ mineralinis vanduo – dar viena vertybė, kurią inžinerinė komanda valdo itin atsakingai. Pirmasis gręžinys buvo išgręžtas dar 1976 m., vėliau atsirado ir kiti. Kaip sako A. Skindaras, kai vandens kiekis gręžinyje sumažėja, nebūna gręžiama nauja vieta – tiesiog pergręžiama šalia ir pasiekiamas tas pats požeminis vandens telkinys.
„Vienas mūsų aktyviai naudojamų gręžinių išgręžtas 2005 m., kitas – atnaujintas 2013 m. Vanduo keliauja į du antžeminius rezervuarus po 140 kubinių metrų. Iš jų jau pumpuojame mineralinį vandenį į gydyklas. Mūsų mineralizacija siekia net 36-40 g/l, o kartais – ir daugiau. Tai labai mineralizuotas vanduo, didžiajai daliai procedūrų jį reikia net praskiesti“, – teigia pašnekovas.
Šis vanduo, taip pat kaip ir gydomasis purvas, yra vežamas į „Eglės reabilitacijos centrus“ Kaune, Vilniuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Utenoje, Biržuose. Ten jis naudojamas mineralinėms vonioms, purvo aplikacijoms ir vonelių procedūroms.
Kiekvieną mėnesį sanatorijoje naudojamas mineralinis vanduo yra tiriamas – atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai. Juos vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
„Jei tyrimų rezultatai kelia bent menkiausių klausimų, iškart imamės veiksmų. Tačiau kol kas visi rodikliai atitinka reikalavimus – vandens kokybė yra puiki“, – pabrėžia A. Skindaras.
Biuvetė – išskirtinė gėrimo patirtis
Sanatorinio kurortinio gydymo atributas – biuvetė. Šis iš prancūzų kalbos kilęs žodis reiškia statinį ant trykštančio mineralinio vandens šaltinio. Sanatorijos biuvetėse vartojimui skirtas mineralinis vanduo yra specialiai praskiedžiamas gėlu vandeniu – koncentruoto sūraus vandens čia negalima gerti tiesiogiai. Kiekvienoje biuvetėje įrengta sistema leidžia tiksliai reguliuoti skiedimo santykį, kad vanduo būtų saugus, malonaus skonio ir atitiktų medicininius reikalavimus.
„Biuvetėje siūlome tiek silpnesnės, tiek stipresnės koncentracijos mineralinį vandenį. Taip pat turime naujovę – praskiestą mineralinį vandenį su angliarūgšte. Tai vienas populiariausių pasirinkimų tarp lankytojų – skonis primena gazuotą mineralinį vandenį iš parduotuvės, tik šis – natūralios kilmės, tiesiai iš mūsų gręžinių“, – pasakoja A. Skindaras.
Tuo metu mineralinės vonios ruošiamos kitu principu: iš rezervuarų paimtas koncentruotas vanduo maišomas su karštu vandeniu, o tada naudojamas perlinėms ar sūkurinėms vonioms. Voniose naudojamo vandens koncentracija yra didesnė nei geriamojo, todėl tokia terapija pasižymi stipresniu poveikiu odai, kraujotakai ir raumenims.
Mineralinis vanduo ir gydomasis purvas – žemės gelmių lobiai, jau pusšimtį metų naudojami sanatoriniame gydyme, natūraliais būdais padedantys stiprinti žmogaus sveikatą.
