Lapkričio 20d. Trečiadienis

Didysis sportas – sveikata ar žala?

Peržiūrų skaičius: 41732
Didysis sportas – sveikata ar žala?

Patys sportavę gydytojai žino, kaip išsaugoti sveikatą, o visiems sunegalavusiesiems vietoj vaistų pirmiausia skiria fizinės kultūros pratimus. Tačiau tuo tiki ne visi.

Per treniruotes būna traumų

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treniruotes įdėmiai seka ir per jas pagalbą sportininkams teikia gydytojas Vytenis Trumpickas. Jis – tarsi dar vienas komandos narys.

"Nėra buvę treniruotės, kad tektų vien sėdėti ir stebėti ją", – kitokią darbo dieną apibūdino gydytojas.

Tačiau rytais, kai kiti dar miega, jis jau plaka maistingus vitamininius kokteilius krepšininkų pusryčiams, o kai šie eina miegoti, gydytojas dar taiko paskutiniesiems fizioterapijos procedūras ar detaliai jas planuoja kitai dienai.

"Šiemet kai kurių žvaigždžių rinktinėje nėra, todėl komandai kovoti bus sunkiau. Tam būtina dar geriau pasirengti fiziškai. Nelengva ir man, treniruočių stovykloje esu vienas gydytojas", – pasiguodė V.Trumpickas, nebe pirmus metus dirbantis su šalies vyrų krepšinio rinktine.

Kokias naujoves šiemet taiko?

"Daugiau fizioterapijos procedūrų įdiegiau. Pavyzdžiui, ledo ir karščio voneles, kurios malšina ūmius skausmus ir lėtinių traumų pasekmes, šalina nuovargį. Praplėčiau maisto papildų asortimentą, du kartus per dieną plaku kokteilius", – darbo patirtimi pasidalijo gydytojas reabilitologas V.Trumpickas.

Sportas yra liga?

Traumos per treniruotes – toks pats dažnas reiškinys, kaip ir per varžybas. Štai Mantas Kalnietis pasitempė čiurną per treniruotę, tačiau intensyvi reabilitacija padėjo jam jau šeštadienį vėl paimti kamuolį į rankas.

"Mantas mankštinosi baseine, nes vanduo nuima apkrovą, paskui iškart – į ledą. Taikėme kontrastines voneles, magneto terapiją, ultragarso ir fizioterapijos procedūras", – apie tai, kaip buvo gydoma M.Kalniečio trauma, pasakojo V.Trumpickas.

Tačiau tokios traumos – tarsi nusibrozdinti, lyginant su ilgalaikio milžiniško fizinio krūvio ir gyvybei pavojingų traumų pasekmėmis.

"Kaip sakė vienas mano kolega, didysis sportas yra ligos pavadinimas. Bent jau sveikatos jis tikrai neprideda", – konstatavo V.Trumpickas.

Ką daryti, kad sportininkai nesusirgtų šia liga tikrąja šio žodžio prasme? Gydytojo V.Trumpicko nuomone, reikia sportuoti nuo mažens ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Skausmą malšinti nepakanka

"Aš nesakyčiau, kad didysis sportas yra nesveika. Tai priklauso nuo sportavimo būdo ir kultūros", – taip mąsto kitas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas.

Pats ilgai žaidęs krepšinį gydytojas jaučiasi puikiai. Taip, jo nuomone, jaučiasi ir tie, kurie paiso trenerių ir sporto medikų rekomendacijų. Problemų atsiranda tada, kai netausoji savęs. Fizinį krūvį reikia didinti pamažu, naudotis visomis reabilitacijos priemonėmis, ir viskas bus gerai.

"Su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dirbu treti metai ir matau didelį pasikeitimą. Lėtinių ligų, kankinusių vyrus, nebeliko. Pasikeitė sportininkų požiūris, jie žino, kad galima sportuoti nejaučiant skausmo ir nevartojant vaistų. Anksčiau, būdavo, duodi piliulę, skausmą numalšini, sužaidžia rungtynes ir vėl skauda", – kritikuoja ir džiaugiasi gydytojas R.Gudas.

Svarbu pašalinti problemą – išgydyti ligą, o ne vaistais malšinti jos pasekmes. Ignoruojantieji gydymą ir savęs tausojimą tampa neįgalūs.

Lūžta nuo įtampos

Lėtinės sportininkų ligos išsivysto suminkštėjus sąnarių kremzlei, dėl raiščių, minkštųjų audinių uždegimų. Sportuojant didžiausias krūvis tenka pėdoms, Achilo sausgyslėms, pečių ir kelių sąnariams. Išsivysčius uždegimui ir jo negydant, o vien vaistais malšinant skausmą, liga tampa lėtinė, nuolat veikianti ir taip kenčiančias kūno dalis.

"Tenka operuoti ligonius dėl vadinamųjų stresinių pėdos, blauzdos kaulo, girnelės lūžių. Jų dabar labai daugėja. Tai lūžiai ne dėl traumos, o dėl to, kad kaulas nebeatlaiko nuolatinio didelio krūvio. Lankstant įkaitintą metalą jis nebeatlaiko ir lūžta, taip ir su kaulu yra. Kai profesionalūs sportininkai ilgai geria vaistus nuo skausmo, o į medikus kreipiasi tik po kelių mėnesių, nebepadeda nei gipso langetės, nei imobilizacija. Tenka operuoti", – aiškina Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos docentas R.Gudas.

Į klausimą, kaip gydomi nualinti sąnariai ir kaulai, gydytojas pataria, pastebėjus skausmą, mėnesį nesportuoti, pailsėti, imobilizavus skaudamą kūno dalį. Toks gydymas efektyvus ir nepalieka pasekmių. Gydytojui R.Gudui tenka operuoti profesionalus, kurie sportuoja ne Lietuvoje.

"Iš jų išspaudžia viską, nesuteikia galimybių nei pailsėti, nei gydytis. Šią vasarą turėjome ne vieną tokį pacientą, žaidžiantį užsienio šalių sporto klubuose", – dėl sportininkų sveikatos apgailestavo R.Gudas.

Liga be simptomų

Sako, kad didysis krepšinio asas Arvydas Sabonis keliasi ir gulasi jausdamas skausmą. Gydytojas A.Gudas to nekomentuoja, nes A.Sabonio nėra konsultavęs. Tačiau mano, kad nuolat lydintis skausmas yra traumų ir krūvių pasekmė.

"Sportuojant vystosi degeneracinė sąnarių liga – artrozė. Ji diagnozuojama kone kiekvienam vyresniam žmogui. Peršvietę rentgenu nuotraukose pamatytume ataugas. Tai funkciškai tyli liga, nesukelianti simptomų. Taip ir sporto veteranams mažiau prityrę gydytojai pataria operuoti. Mes ištyrę pamatom, kad nieko daryti nereikia, be minimalios reabilitacijos, ir jie toliau sėkmingai sportuoja. Saboniui yra panašiai", – aiškina docentas R.Gudas.

Sąnario kremzlėje – net 95 proc. vandens. Ji elastinga ir atspari atramos krūviams, daužymams. Bėgant metams arba mažai judant vandens lieka tik 50 proc. Kremzlė tampa tokia kaip išdžiūvusi, sueižėjusi žemė. Tačiau ji ne lūžta, o tampa mažiau atspari krūviams. Jei žmogus po 2–3 metų pertraukos vėl sugalvoja sportuoti tam nepasirengęs, nepasimankštinęs, iškart sąnarius pradeda skaudėti, jie stingsta. Vyresniems žmonėms sąnariai sustingsta per naktį, kai žmogus nejuda.

Nereikia skubėti protezuoti

"Kaip širdžiai, taip ir kremzlei reikia palaipsniškumo, negalima nieko pradėti daryti staiga. Reikia reabilitacijos, mankštos, kad sąnarys vėl būtų judrus ir elastingas", – pataria docentas R.Gudas.

Jis kritikuoja šeimos gydytojus, kurie, vos peršvietę paciento sąnarį rentgenu ir pamatę, kad jis susidėvėjęs, siunčia protezuoti. Tokių siuntimų daugėja, tačiau iš tikrųjų, anot R.Gudo, tik pusei atsiųstųjų neatidėliotinai reikia keisti sąnarius.

"Problema ta, kad sąnarys sustingęs. Jis susidėvi per 5–10 metų. Per tą laiką sustingsta visi aplink esantys raumenys. Skauda juos, o ne sąnarį. Kremzlėje nėra nervų, todėl jos neskauda. Tai jaučia ir pats ligonis, sako, kad skauda ne giliai sąnaryje, o aplinkui. Prasivaikščiojus tampa geriau. Paskyrus reablitaciją žmogus pamiršta tą skausmą, nepaisant, kad sąnarys sudilęs. Yra kremzlės pakaitalų: ir geriamų, ir leidžiamų į sąnarį. Sėkmingai galima gyventi ne vienus metus nekeitus sąnario", – naują gydymo tendenciją siūlo docentas R.Gudas.

Sporto medicinos kabinete

"Tėra vienas trečdalis jėgos tiesiant, o lenkiant pėdą jos deficitas sudaro tris ketvirtadalius", – ištyręs nauju "Biodex" aparatu pacientui aiškino gydytojas Gediminas Tankevičius.

Kaunietis Vytautas Plečkaitis sunkią traumą patyrė poilsiaudamas prie upės. Vyras paslydo, griuvo ir lūžo blauzdikaulis, čiurnos kaulai, plyšo raiščiai. Dabar, praėjus trims savaitėms po operacijos, laikas pradėti lavinti judesius. Chirurgas ligonį atsiuntė konsultuotis į sporto medicinos kabinetą. Toks pirmasis ir vienintelis Lietuvoje atidarytas pavasarį Kauno medicinos universiteto klinikose. Kabinete dirbantis sporto medicinos gydytojas G.Tankevičius patarė pacientui, kaip mankštinti lūžusią koją.

"Darykite pratimus su guma. Dvi savaites padirbėkite, tada vėl žiūrėsime, kaip stiprėja jėgos. Jei skaudės – šaldykit ledukais, mirkykite koją kontrastinėse vonelėse, bet nepasiduokit, judinkit", – mokė V.Plečkaitį gydytojas ir pademonstravo, kaip daryti pratimus su guma.

Medalių – palankiausiu periodu

Po darbo Klinikose karatė treneriu dirbantis G.Tankevičius gerai žino, ką reiškia sveikatai didysis sportas. Gydytojas yra pasaulio kiokušin karatė vicečempionas, juodojo diržo savininkas.

"Tinkamiausias amžius didžiajam sportui daugelyje sporto šakų yra trečias žmogaus gyvenimo dešimtmetis. Šiuo laikotarpiu organizmas gerai prisitaiko prie didelių krūvių, sugeba greitai atsigauti po sunkių varžybų ir treniruočių. Didysis sportas šiuo laikotarpiu mažiausiai žalingas. Įkopus į ketvirtą dešimtmetį fizinis sportininkų pasirengimas pamažu užleidžia pozicijas patirčiai ir techniniam pasirengimui, ir šios savybės atsiskleidžia visu grožiu. Gerai, kai žmogus sportuoja visą gyvenimą prisitaikydamas prie savo organizmo pokyčių. Tuomet, net ir atsisveikinus su didžiuoju sportu, sveikatos problemų pasitaikys minimaliai. Siekiant aukštų sportinių rezultatų neatsižvelgus į sveikatos būklę ir amžių vieni metai gali pridaryti žalos visam gyvenimui", – žino G.Tankevičius.

Šiandien sporto medicina gali labai daug padėti. Tinkamai pasinaudojus sukaupta patirtimi, diagnostinėmis, gydymo ir reabilitacijos galimybėmis galima išvengti daugelio sveikatos problemų. Gydytojas įsitikinęs: kiekvienas sportininkas stiprus tiek, kiek stipri silpniausia jo organizmo grandis, todėl labai svarbu jas kuo anksčiau nustatyti ir sustiprinti. Pats G.Tankevičius yra patyręs daug traumų ir operacijų. Tačiau kasdien kryptingai darydamas atinkamus pratimus, mankštindamasis jokių nepageidaujamų liekamųjų reiškinių sveikatai nejaučia.

"Sako, senatvėje kentėsi. Ne! Yra daugybė gydymo būdų, reabilitacijos priemonių, pratimų, maisto papildų ir teisingai visa tai naudojant daugelis sportininkų gali išlikti sveiki", – iš patirties žino gydytojas.

Sportas, reabilitacija ir sporto medicina – tai sritys, kurių išmanymą G.Tankevičius gali įrodyti baigtomis studijomis ir diplomais bei praktinio darbo patirtimi. Tokiu gydytoju negali nepasitikėti, tai plataus profilio medikas.

Tiems, kurie sportuoja

Sporto medicinos kabinetas Kauno klinikose skirtas aukšto meistriškumo sportininkams ir visiems, turintiems ryšį su sportu. Galima sakyti, čia ateina visi, kurių ligos diagnozė – sportas.

Birželį čia buvo patikrinta ir Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio rinktinių žaidėjų sveikata. Atlikti pagrindiniai organizmo sistemų funkciniai tyrimai: širdies, plaučių, sąnarių, raumenų ir kiti. Tiriama, kaip organizmas reaguoja į didesnį krūvį, stresą, per kiek laiko funkcijos sugrįžta į normalų ritmą. Laboratorijoje buvo išsamiai ištirtas kraujas, šlapimas. Radus nukrypimų nuo normos pacientai siunčiami išsamiau ištirti ir gydytis.

Gydytojui G.Tankevičiui patinka čia dirbti: žmonės motyvuoti, nori būti sveiki. Tiesa, neretai motyvacija atsiranda tik priėjus liepto galą: kai kankina skausmai, visiškai susidėvėjus sąnarių kremzlei, priaugus antsvorio, kurį sunku numesti.

"Pirmadieniais pas mus ateina nemažai karių, kurie savaitgalį prisisportuoja be jokio pasirengimo. Pavyzdžiui, pirmą kartą sėdus ant dviračio nuvažiavusių 50 kilometrų", – klaidas vardijo sporto medicinos gydytojas.

Atsakymą duoda aparatas

Kaip sportuoti, turėtų patarti šeimos gydytojai, bet jie, anot sporto medikų, neturi nei kompetencijos, nei laiko. Pastarieji taip pat skiria vaistus savo pacientams, bet pirmenybę teikia gydydami mankšta, fiziniais pratimais.

Sporto medikams labai daug padeda modernus "Biodex" aparatas. Juo nustatoma daugelio žmogaus sąnarių ir įvairių raumenų grupių funkcinė būklė: juosmens, riešo, alkūnės, pečių, klubo, kelio ir čiurnos sąnarių, raumenų jėga ir jos balansas, sąnarių paslankumas.

"Šiuo prietaisu remiamės, kai turime objektyviai nuspręsti, ar sportininkas visiškai atsigavęs po traumos ar operacijos ir ar jau gali sugrįžti į sporto aikštelę. Štai vienos sportininkės kelio raumenų jėgos deficitas buvo 55 proc. Sportuoti galima leisti, kai jis yra ne daugiau 10 proc.", – aparato monitoriuje rodė gydytojas G.Tankevičius.

Po gydytojo nustatytos treniruočių programos, kurią mergina vykdė tris mėnesius, nesveika koja tapo net stipresnė už sveikąją. Šiuo metu ši mergina jau pluša vasaros sporto stovykloje.

Kitu mažu aparatu G.Tankevičius išmatuoja riebalų kiekį organizme. Kaip tai daroma, pademonstruoja tirdamas kolegą fotografą. Jo svoris – 104 kg, ūgis – 1,87 m. Tiriamasis turi suimti rankų pirštais aparatą, nykščius uždėti ant jo ir laikyti iškėlęs pečių aukštyje.

"Jūs turite 27 proc. riebalų. Būtų idealu, jei būtų 15–20 proc. Iki Naujųjų reikėtų numesti bent 7 kg svorio, po 500 g – per savaitę. Patarčiau, ką valgyti, kiek ir kaip sportuoti, siekiant šio tikslo", – taip gydo G.Tankevičius.

Priklausybė, kaip ir nuo svaigalų

Sporto medicinos kabinete įvertinama fizinė forma, nustatomas ištvermės reitingas. Pavyzdžiui, jei bėgtų šimtas bendraamžių ir jūs finišuotumėte trečias nuo galo, kaip jaustumėtės? Aišku, kad prastai. Siekiant tikslo, aiškina gydytojas, labai svarbu motyvacija ir laipsniškumas.

"Labai gerai, kai pacientui teigiamus sveikatos pokyčius galime įrodyti ištirpusiais riebalų kilogramais, išaugusia raumenų jėga, sunormalėjusiu kraujospūdžiu, pagerėjusiu ištvermingumu. Sunkiausia būna pačioje pradžioje, juolab sunku keisti metų metais toleruotus nesveikus gyvenimo įpročius. Padeda savęs apdovanojimo motyvas. Pavyzdžiui, reikėtų galvoti: jei numesiu dešimt kilogramų, pasidovanosiu kelionę į užsienį. Arba nusipirksiu tai, ko labai noriu, bet negaliu sau leisti", – pataria G.Tankevičius.

Kai žmogus mankštindamasis pasijunta geriau, nebenori gyventi po senovei, tuomet ir išorinė motyvacija tampa nereikalinga, kartais netgi išsivysto priklausomybė nuo sportui. Ji pagrindžiama fiziologija. Ilgų distancijų bėgikams arba šiaip daug sportuojantiems žmonėms smegenyse gaminasi endorfinai – laimės hormonai. Negalint sportuoti, pavyzdžiui, patyrus traumą ar susirgus tokiems atletams netgi gali išsivystyti abstinencija, kaip narkomanams ar alkoholikams. Gali apimti depresija.

"Tačiau taip būna tikrai nedažnai ir nedaugeliui", – nuramino G.Tankevičius, pats po kojos traumos patyręs analogišką būseną.

Puiku, kad daugėja priklausomų nuo sveiko gyvenimo būdo žmonių. Augantis žmonių sąmoningumas nulemia, kad sveikatą lengviau išsaugoti nei susirgus ją susigrąžinti.


Jurgis Brėdikis, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Kauno medicinos universiteto profesorius emeritas

Didysis sportas ir sveikata yra antonimai. Visur yra psichinių ir fizinių galimybių ribos. Jas peržengus iškyla didžiulė rizika sveikatai, gali ištikti staigi mirtis. Negana to, nė viename kontaktiniame sporte neišvengiama traumų. Daugybė neurochirurgų ir odontologų pacientų yra buvę futbolininkai. Po boksininkų mirties, atliekant patanatominius tyrimus, paaiškėja, kad jų kūne buvo daugybė vidinių randų. Vadinasi, daugybė raumenų ląstelių nefunkcionavo. Kas gali būti baisiau, kai po nokauto boksininkas nesugeba rasti namų?! Boksas, karatė ir kitos panašios sporto šakos vadinamos Rytų kovos menais. Koks tai menas? Tai – ne meno, o antihumanizmo elementai


Romas Kalesinskas, Kauno medicinos universiteto profesorius Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas

Iš visų klinikos pacientų sportininkai sudaro 10 proc. Minimalių traumų jie patiria nuolat. Pas mus sportininkai patenka, kai reikia sudėtingesnių tyrimų ir gydymo. Siekiantieji aukštų rezultatų, garbės, neretai aukoja savo sveikatą. Ne kiekvienam pasiseka, o sveikatos kaina – vienoda. Beje, atsparumas traumoms yra įgimtas dalykas. Raiščių, sąnarių, kaulų tvirtumas yra individualus, paveldėtas, bet gali būti ir išsaugotas, sutvirtintas maisto papildais, teisingais judesiais.


Rita Jasikevičienė, buvusi rankininkė, krepšininkų Šarūno ir Vytenio Jasikevičių mama

Didysis sportas ir sveikata – nesuderinama. Tai sakau iš patirties, pati nuėjusi didžiojo sporto kelią. Šarūnas po operacijos jau atsgauna, Vytenio koja po pernai atliktos operacijos jau visai sveika, bet pasekmės vis vien liks. Jos paūmės senatvėje. Man po Vytenio gimimo labai skaudėjo stuburą, dabar vėl paūmėja skausmai bent kiek pasidarbavus gėlyne. Žinau, kad reikia nuolat mankštintis, bet negaliu prisiversti, nes man sportas įgrisęs iki gyvo kaulo. Nežinau, neįsivaizduoju, kaip sušvelninti didžiojo sporto pasekmes sveikatai.


Mitai

Netiesa, kad raumenys virsta riebalais. Jų daugėja dėl maisto pertekliaus ir mažo fizinio aktyvumo.

Netiesa, kad rezultatai tuo geresni, kuo daugiau sportuoji. Taip galvojančius jaunus, ambicingus aukštų rezultatų siekiančius žmones reikia pristabdyti, išaiškinti, kad dvi dienas pailsėjus rezultatai bus geresni nei sportuojant be pertraukų. Darbas be atokvėpio išsekina.

Netiesa, kad jauni žmonės neturi laiko sportuoti, nes turi daug mokytis. Negalima dirbti protinio darbo ilgiau kaip 3–4 valandas. Įterpta fizinė treniruotė dvigubai pagerina protinio darbo našumą.

Kompiuteriai ir padeda dirbti, ir žaloja sveikatą. Vaikams ilgai sėdint prie kompiuterio neigiamos pasekmės sveikatai gydant pašalinamos per dvigubai ilgesnį laiką, nei jos išsivystė. Daug sveikau žaisti kieme nei kompiuterinius žaidimus.

5 patarimai norintiems išvengti bėgimo traumų

5 patarimai norintiems išvengti bėgimo traumų

Atšilus orams gatvėse pasirodo vis daugiau bėgikų – vieni jų bėga savo malonumui, kiti taip ruošiasi artėjantiems bėgimo renginiams. Tiek bėgimo mėgėjai, tiek profesionalai susiduria su didesne nei įprasta traumų rizika, tad viena iš...


Sveikatos formulė: 3 tūkst. žingsnių per 30 min. penkiskart per savaitę

Sveikatos formulė: 3 tūkst. žingsnių per 30 min. penkiskart per savaitę

JAV mokslininkai išvedė sveikatos formulę, kuria siūlo naudotis gerai jaustis norintiems žmonėmis - 3 tūkst. žingsnių per 30 min. penkiskart per savaitę, rašo "Global Press". Atitinkamą tyrimą, kuriame dalyvavo 58 moterys ir 39 vyrai,...


Trumpa žmogaus griaučių ir raumenų apžvalga

Trumpa žmogaus griaučių ir raumenų apžvalga

Judėjimas - svarbiausias požymis visiems gyvūnams, tarp jų ir žmonėms. Jį atlieka judamasis aparatas, kuris susideda iš kaulų, jungčių tarp jų ir raumenų. Kaulai juda per jų sujungimo vietas, o raumenys, kurių pagrindinė savybė yra susitraukti,...


Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus: „Tinkamas fizinis krūvis yra kaip vaistas“

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus: „Tinkamas fizinis krūvis yra kaip vaistas“

Kvalifikuotą Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojų komandą papildė sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus. Pagrindinės jo veiklos kryptys: Gydytojas konsultuoja ne tik sportininkus, bet ir įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo...


Žavesio ir pasitikėjimo savimi paslaptis: nepriekaištinga išvaizda

Žavesio ir pasitikėjimo savimi paslaptis: nepriekaištinga išvaizda

Ar jaučiate, kaip pavasaris užvaldo mintis? Po žiemos bundanti gamta skatina ne tik susirūpinti savo sveikata, figūra, atsikratyti nepageidaujamų kilogramų, bet ir atsinaujinti garderobą. Graži, judesių nevaržanti ir laisvai judėti leidžianti...


„Vilnius Challenge“ baigėsi – ką dalyviams rekomenduoja sveikatos specialistai?

„Vilnius Challenge“ baigėsi – ką dalyviams rekomenduoja sveikatos specialistai?

Šių metų „Vilnius Challenge“ varžybose šeštą kartą dalyvavęs sportininkas Andrejus Dolgovas neslepia – iššūkių buvo, tačiau puiki fizinė forma ir pozityvus nusiteikimas neleido pasiduoti, tad jis, kartu su partnere Sandra...


Rankų treniruotė

Rankų treniruotė

Rankų raumenys skirstomi į žasto raumenis (dvigalvis žasto raumuo, trigalvis žasto raumuo, žastinis raumuo, snapinis žasto raumuo); dilbio raumenis (riešo lenkiamieji raumenys, riešo tiesiamieji raumenys). Dvigalvis žasto raumuo sudarytas iš...


Treniruočių volas: kaip išsirinkti sau tinkamą?

Treniruočių volas: kaip išsirinkti sau tinkamą?

Šiais laikais treniruočių volas tampa nepakeičiama sporto inventoriaus dalimi. Jis padeda atpalaiduoti po treniruotės įsitempusius raumenis, pagreitina jų atsigavimą ir palengvina skausmą. Dalis sportininkų vis dar abejoja treniruočių volų nauda,...


Leisk savo genams dirbti už tave !!!

Leisk savo genams dirbti už tave !!!

“Apsiginklavę” nauja informacija, jūs galėsite naudoti šį gilesnį supratimą apie savo genus, teisingos mitybos sprendimams priimti - pradedant savo kelią į sveikos gyvensenos pasaulį, priklausantį tik nuo jūsų DNR! Stengiatės turėti...


Kaip užsiauginti raumenis, laikantis dietos?

Kaip užsiauginti raumenis, laikantis dietos? (1)

Jau kurį laiką jūs laikotės dietos, jūsų rezultatai gerėja ir jūs pasiekiate savo tikslų. Daugelis klausia: Ką daryti toliau? Kitas žingsnis yra didesnė raumenų masė, stangresni ir tvirtesni raumenys. Kyla logiškas klausimas: Kaip užsiauginti...


Nugaros treniruotė

Nugaros treniruotė

isi pratimai, kuriuos atliekant jūsų rankos leidžiasi žemyn ir atgal už nugaros (prisitraukimai, pratimas su treniruokliu, kuriame lynas vertikalus) yra skirti nugaros pločiui. Tai tie pratimai, kurie daro jūsų torsą V raidės pavidalo.


Ypatinga diena merginoms – ne tik vestuvės

Ypatinga diena merginoms – ne tik vestuvės

Nors vestuvės – viena svarbiausių švenčių moters gyvenime, tačiau dažnai tenka girdėti merginas sakant, jog nepamirštamas mergvakaris su geriausiomis draugėmis ne mažiau svarbus. Priimta manyti, kad mergvakariai – tai iš vakarų...


Kaip rasti stimulą nuolat mankštintis

Kaip rasti stimulą nuolat mankštintis

Štai žvelgiate į tuos lieknus žmones ir galvojate – jie visada taip atrodė arba mankštinasi 10 kartų per dieną. Deja... Visada atsiranda noras ilgiau pasilepinti lovoje arba stačiai išlėkti iš namų ir tuoj pat pradėti dieną. Ir man taip...


Į gerą sveikatą per fizinį aktyvumą!

Į gerą sveikatą per fizinį aktyvumą!

Tradiciškai Lietuvoje vasaris skelbiamas sveikatos mėnesiu. Šios idėjos tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą, įtraukti kuo daugiau ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų, ugdyti jų saviugdos...


Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokykla

Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokykla

Norite pasitikti vasarą sveikesni, kupini energijos ir lieknesni? Kviečiame pažiūrėti siužetą apie Palangos sveikatos mokyklą.


Trigalvio žasto raumens treniruotė

Trigalvio žasto raumens treniruotė

Šis raumuo yra didesnis už dvigalvį žasto raumenį. Trigalvis žasto raumuo (TŽR) sudaro maždaug 2/3 žasto raumenų masės, todėl vystant jį reikalinga nemažai pastangų. Suprantama, kad didelis raumuo ir gerai išvystytas raumuo - ne tas pats. Svarbu,...


Autentiškas judesys - kelionė į save

Autentiškas judesys - kelionė į save

Jau tūkstančius metų išminčiai tvirtina, kad neįmanomas laimingas ir visavertis gyvenimas, jei neturi ryšio su savimi, su savo vidine tiesa. Bet ką tai reiškia – išgirsti save? Būti sąjungoje su savimi? Šiuo atveju tikrai nekalbu apie...


Kalanetika – lieknėk elegantiškai

Kalanetika – lieknėk elegantiškai

Kalanetika – saugi, žemo intensyvumo, lėto tempo mankšta. Joje rasime jėgos treniruočių, tempimo, baleto pratimų, jogos asanų, kuriuos apjungia kineziterapijos principai. Nėra skubėjimo, staigių judesių, kvėpuojama laisvai ir ramiai....


Pilvo preso raumenų treniruotė

Pilvo preso raumenų treniruotė

Pilvo preso raumenis galima padalinti į 2 dalis - priekinę ir šoninę. Pirmajai priskiriamas tiesusis pilvo raumuo, antrajai - įstrižinis išorinis pilvo raumuo ir įstrižinis vidinis pilvo raumuo. Jie ir yra pagrindiniai pilvo preso raumenys....


Svorio augimo priežastis – chemikalai, kuriuos naudojate kasdien

Svorio augimo priežastis – chemikalai, kuriuos naudojate kasdien

Mūsų kasdienybėje egzistuoja daugybė dirbtinių cheminių medžiagų, kurios gali įtakoti nepageidautiną svorio augimą. Anglų kalboje vartojamas terminas „obesogens“ (angl. „obese“-nutukęs, „gene“-genas) apibūdina...


Pakilti nuo sofos kvies slavų mankšta

Pakilti nuo sofos kvies slavų mankšta

Vasaris tradiciškai sostinėje skelbiamas sveikatingumo mėnesiu. Vilniečiai bus kviečiami į gausybę renginių, nemokamų sporto užsiėmimų, žygių, paskaitų. Nenorinčių tinginiauti savaitgaliais laukia "Snaigės" žygiai slidėmis ir pažintiniai...


Ar tikrai padės Bodyflex?

Ar tikrai padės Bodyflex?

Daugybė žmonių man, Tatjanai Čunichinai, sakė: “Klausyk, aš norėčiau mankštintis. Bet iš tikrųjų negaliu, nes turiu sveikatos problemų”. Suprantu, kaip tai gali būti sunku, bet turiu jums atsakymą. Nesvarbu, kad jums penkiasdešimt ir...


Patikimas ir saugus lieknėjimo metodas

Patikimas ir saugus lieknėjimo metodas

Grakštus liemuo, nenukaręs pilvas, tvirti šlaunų ir sėdmenų raumenys - apie tai svajoja kiekviena moteris. Bet kaip atsikratyti nereikalingų centimetrų ten, kur jų labiausiai nereikia?


Dažniausiai pasitaikančios traumos, išvykus į kalnus neturint fizinio pasiruošimo

Dažniausiai pasitaikančios traumos, išvykus į kalnus neturint fizinio pasiruošimo

"Slidinėti kalnuose lietuviai mėgsta. Tačiau tą daro neatsakingai ir dažnai patempia kelio sąnario raiščius. Taip nutinka todėl, kad dalis iš jų nė minutės neskiria sportui, o nuvykę į kalnus stengiasi atsigriebti už visus metus ir čiuožia...


Ką turėtų žinoti moterys, kurios sportuoja sporto klubuose ir ne tik

Ką turėtų žinoti moterys, kurios sportuoja sporto klubuose ir ne tik

Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) arba tiesiog pulsas laikomas padažnėjusiu, kai siekia >100 k/min (tai vadinama tachikardija), tačiau normalus ŠSD neturėtų ramybėje viršyti 70 k/min, juolab sportuojančiai moteriai, nes fiziškai aktyvių,...


Dvigalvio žasto raumens treniruotė

Dvigalvio žasto raumens treniruotė

Pirmiausia būtina suprasti, jog kiekviena kūno dalis negali būti išvystyta iki begalybės. Kiekvieno raumens potencinės galimybės yra apribojamos genetiškai. Tai pasakytina ir apie dvigalvį žasto raumenį (DŽR). Šio raumens formą, išvystymo...


Lietuvoje populiarėja šiaurietiškas ėjimas

Lietuvoje populiarėja šiaurietiškas ėjimas

Lietuvoje vis labiau populiarėja šiaurietiškas ėjimas (Nordic Walking). Žmonės atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikų fizinės būklės gerinimo ir laisvalaikio leidimo būdą gryname ore. Tiems, kurie ieško galimybių sutaupyti, šiaurietiškas ėjimas yra...


Noriu pradėti sportuoti - ką turiu žinoti?

Noriu pradėti sportuoti - ką turiu žinoti?

Sportuoti gali visi, pradėti tai daryti - niekada nevėlu. Pasiryžimas tapti fiziškai aktyvesniam - visada sveikintinas, tačiau pravartu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Jei niekada anksčiau nesportavote, pirmiausia reikėtų įvertinti savo fizinę...


Pakankama sporto "dozė" - pusvalandis žingsniavimo

Pakankama sporto "dozė" - pusvalandis žingsniavimo

Ilgai buvo ginčijamasi, kiek laiko per dieną reikia sportuoti, kokį atstumą nueiti ar nubėgti, kad būtų akivaizdi nauda žmogaus sveikatai. Atrodo, kad amerikiečių mokslininkai iš San Diego universiteto galų gale padėjo tašką šioje diskusijoje,...


Kalanetika – saugi ir efektyvi treniruotė

Kalanetika – saugi ir efektyvi treniruotė

Apie 1980 m kalanetika buvo išrasta JAV balerinos Callan Pickney iš noro nebekęsti pastovių stuburo bei sąnarių skausmų. Baigusią savo karjerą baleriną užklupo didelis kūno svoris ir su tuo susijusios bėdos. Moteris po ilgos kelionės į Rytus, kur...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9