Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu. Nuolatinis darbas kompiuteriu, ilgai žiūrimas televizorius, kompiuteriniai žaidimai išvargina akis, tad kai kuriems ne tik sunku skaityti, bet ir vairuoti automobilį, įžiūrėti daiktus. Gydytojai pataria regėjimą tikrinti kasmet, ypač svarbu tai daryti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pastebėjus, kad silpniau matoma, reikėtų kreiptis į specialistą. Tik rūpinantis akimis galima išvengti komplikacijų ir neprarasti regėjimo.
Kankina įvairios ligos
Regėjimo sutrikimų gali turėti ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir vaikai. Vaikams, paaugliams būdinga trumparegystė, vyresnieji dažniausiai serga katarakta, glaukoma ar tinklainės degeneracinėmis ligomis.
Pasak Panevėžio apskrities ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjo, gydytojo oftalmologo Kęstučio Kučinsko, reikia stebėti, kada regėjimas pradeda silpti, o pajutus pirmuosius simptomus nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
„Vaikus tikrina profilaktiškai, jiems būtina pasitikrinti regėjimą prieš mokslo metus, tad lengviau pastebėti, jei yra regos sutrikimų. Jei vaikas žiūri prisimerkęs, reikėtų susirūpinti, bet neišsigąsti. Dažnai vaikams nustatoma trumparegystė, jie blogiau mato toli esančius daiktus. Matymą reikia koreguoti, tai galima daryti nešiojant tinkamus akinius, kontaktinius lęšius. Rega koreguojama ir per operaciją, ji atliekama tik pilnamečiams. Nereikia bijoti operacijos, žinoma, kiekviena yra rizikinga, bet dešimtmečiais tobulinamos technologijos, gerai žinomos metodikos padeda žmogui vėl matyti”, – sakė K.Kučinskas.
Gydytojas tikino, kad kiekvienas daug dirbantis kompiuteriu ar ilgai televizorių žiūrintis žmogus turi rūpintis akimis, jų poilsiu, būtina laikytis darbo higienos reikalavimų. Jei žmonės nesistengs saugoti regėjimo, jis gali nusilpti.
„Ilgai žiūrint į kompiuterį, televizorių, akys labai pavargsta. Svarbu riboti darbo kompiuteriu laiką. Patartina daryti pertraukėles, žvelgti į tolį, taip akys pailsi. Reikėtų daugiau ilsėtis gamtoje, o jeigu daugiau dirbama kompiuteriu, bent retkarčiais būtina atsitraukti nuo jo ir pamirksėti. Galima daryti akių pratimus, jie padeda, jeigu akys parausta. Ilgai žiūrint į vieną tašką, ragena apdžiūsta, kad ji būtų apsaugota, galima įsilašinti dirbtinių ašarų, – patarė K.Kučinskas. – Labai svarbu tinkamai maitintis. Visavertė mityba padeda išvengti ligų, tad nereiks vitaminų, o regėjimas nenusilps. Reikėtų valgyti daugiau morkų ir mėlynių, jose yra tai, ko reikia akims.”
Deja, ne visada tinkamas režimas ir mityba padeda išvengti tam tikrų ligų. Kai kurias lemia amžius, organizmo būklė, paveldimumas ar kitos, ne visai žinomos priežastys.
Katarakta
Katarakta – lęšiuko drumstėjimas, jis gali sukelti regėjimo problemų. Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ji gali užklupti ir jaunuolius, net vaikus.
„Lęšiuko drumstėjimas dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms – kaip senėjimo procesas. Dažnai sakoma: akį velka, akių valktis, tai ir yra lęšiuko drumstis. Žinoma, kartais kataraktą galima priskirti prie profesinių ligų arba ji gali pasireikšti kaip įvairių ligų, pavyzdžiui, cukraligės, komplikacija, – ligą apibūdino gydytojas oftalmologas K.Kučinskas. – Žmonės kartais skundžiasi ir dėl jaunatvinės kataraktos, ji būna genetiškai nulemta. Katarakta gali būti diagnozuojama ir naujagimiams, ji būna įgimta”. Šios ligos priežastis gali būti ir spindulinis gydymas, ji gali kankinti stiklapūčius, sergančiuosius cukralige, paraskydinių liaukų ligomis.
Kai yra pradinės stadijos, katarakta gali nesukelti regėjimo sutrikimų, tačiau laikui bėgant ji plečiasi ir apima vis daugiau lęšiuko. Pajutęs šiai ligai būdingus simptomus žmogus turėtų kreiptis į gydytoją.
Pagrindiniai kataraktos simptomai – matoma tarsi per rūką, vaizdas būna neryškus, regėjimas vis blogėja. Ligonius kartais akina ryški šviesa. Sunku skaityti, vairuoti automobilį, prastai matoma prietemoje. Spalvos atrodo lyg išblukusios, kartais dvejinasi vaizdas.
„Reikia susirūpinti, jei regėjimas blogėja. Žinokite, kad kataraktos simptomai pasireiškia vis silpnėjančia rega: žmogui sunku skaityti, sudėtinga dirbti smulkius darbus, akis erzina ryškus apšvietimas. Katarakta sergančiam žmogui regos nervas funkcionuoja, jeigu jis nemato, dažniausiai vis tiek išlieka šviesos jutimas. Žmogus gali pasakyti, kur langas, kur šviečia lemputė ar žvakė, – paaiškino gydytojas K.Kučinskas. – Kol kas katarakta gydoma chirurginiu būdu. Žmogus operuojamas, jam įdedamas dirbtinis lęšiukas. Jis gali būti sulankstomas, silikoninis, tada atliekama mažesnio pjūvio operacija, įvestas lęšiukas išsilanksto, o mažas pjūvis greičiau užgyja. Didesnis pjūvis daromas, jei reikia įvesti plastikinį lęšiuką. Regėjimas operacijos metu pataisomas.”
Pasak gydytojo K.Kučinsko, vaistų kataraktai gydyti nėra. Svarbu reguliariai lankytis pas akių ligų specialistus. Jie gali parinkti tinkamus akinius, o jei liga labai trukdys, bus skiriama operacija. Specialistai pašalins drumstą lęšiuką ir įdės dirbtinį. Po operacijos reikia prižiūrėti akis, tačiau regėjimas grįš po dienos ar savaitės. Dažnai žmonės mano, kad operaciją galima atidėti, tačiau tai klaidingas mąstymas. Į gydytojus būtina kreiptis vos pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Delsimas turi įtakos operacijos sudėtingumui ir rezultatams.
Glaukoma
Glaukoma – padidėjusio akispūdžio liga. Pasak gydytojo K.Kučinsko, prastėja regos nervą sudarančių ląstelių mityba ir pamažu jos žūva. Tai dar vadinama atrofija.
„Jei glaukoma toli pažengusi, sunku ką nors padaryti. Šią ligą reikia gydyti, kol žmogus mato gerai, nes vėliau neįmanoma atkurti ląstelių”, – tvirtino K.Kučinskas.
Ši liga dažnai būna neišgydomo aklumo priežastis. Nors ji dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau glaukoma gali sirgti ir jaunesni asmenys. Gydytojas teigė, kad yra kelios glaukomos formos. Ji gali būti priepuolinė, uždarakampė ar atvirojo kampo. Skiriasi kiekvienos formos simptomai, ši liga apgaulinga ir iš pradžių žmogus nejaučia negalavimų.
„Vienos glaukomos formos lengvesnės, kitos – sunkesnės. Priepuolinė glaukoma gali pasireikšti galvos, akies skausmu. Žmogų gali pykinti, jį vargina vėmimas. Uždarakampę glaukomą lydi kaktos, antakio skausmas, kartais pykina, vemiama ir tie simptomai priskiriami kaip kitų ligų požymis. Laiku pastebėjus šią glaukomą ją galima sustabdyti lazerio procedūromis. Atvirojo kampo glaukoma – itin klastinga. Žmogus dažniausiai nejaučia simptomų ir nežino, kad serga, tačiau pasekmės būna labai rimtos, – pasakojo K.Kučinskas. – Jei žmogus vyresnis nei 40 metų ir jo šeimoje buvo sergančiųjų glaukoma, jam reikėtų tikrintis regėjimą bent vieną kartą per metus. Nors glaukomos simptomų nejaučiama, tačiau reikia stebėti, ar ši liga nekankina.”
Išskirti reikėtų tokius simptomus: akies dugno pakitimai, akių nuovargis, ašarojimas, skausmas, išsiplėtusios akies kraujagyslės, visa tai gali būti glaukomos požymiai, tačiau žmogus jų nepastebi. Gydytojas teigė, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geriau galima išsaugoti regą, nes ligai vystantis žūsta ląstelės, jų nebegalima atkurti.
Tinklainės degeneracija
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai kenčia dėl tinklainės centrinės dalies degeneracijos. Nykstant ląstelėms žmogus nebegali atlikti smulkių darbų, blogai mato į tolį. Pasak Akių ligų skyriaus vedėjo, dabar mokslas ieško, kaip padėti sergantiesiems šiomis ligomis, tačiau klinikinėje praktikoje dar nėra taikomi efektyvūs metodai. Kol kas tinklainės ląstelių žūtis negali būti koreguojama vaistais.
„Šios ligos priežastys gali būti įvairios – bendra organizmo būklė, aterosklerozė, nevisavertė mityba, paveldimumas”, – tikino „Sekundės” pašnekovas. Nors liga progresuojanti, tačiau ligoniai be pagalbininkų gali orientuotis erdvėje, tik svarbu lankytis pas specialistus, kad neatšoktų tinklainė.
Nors ir nepavojinga, tačiau gana dažna akių liga – miežis. Jis gali būti šaltasis, išorinis ar vidinis. Tai pūlingas uždegimas blakstienos maišelyje, jis sukelia skausmą ir pasižymi pūlinga viršūne. Dažnai pakanka šiltų sausų kompresų, dezinfekuojamųjų akių lašų. Šaltasis miežis – tai Meibomo liaukos uždegimas, kai atsiranda gumbelis. Jis nesupūliuoja ir po kurio laiko išnyksta. Tačiau jeigu jis kankina daugiau nei du ar tris mėnesius, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Akis būtina saugoti. Jeigu žmogus pajuto nors menkiausius regėjimo sutrikimus, nereikėtų delsti ir apsilankyti pas gydytoją.
Neringa SIRTAUTIENĖ
