Gudručio vaistinė

Žuvį valgyti sveika

Visi žino, kad žuvį valgyti sveika. Tačiau paklausus, kodėl taip mano, dažnas susimąsto ir iškart atsakyti negali. Koks gi atsakymas į šį klausimą?

Tyrimai rodo, kad penkis kartus per savaitę valgant žuvies patiekalų insulto galimybė sumažėja net 54 procentais, valgant nuo dviejų iki keturių kartų per savaitę – 22 procentais, o tris kartus per mėnesį – 7 procentais. Žuvis turi medžiagų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuojančių kraujospūdį, malšinančių galvos ir artrito skausmus, užkertančių kelią diabetui. Apsisaugoti nuo insulto labiausiai padeda riebiausios jūrų ir vandenyno žuvys – lašiša, silkė, skumbrė, tunas, sardinė, ančiuviai.

Sveikatos specialistai rekomenduoja  valgyti žuvį mažiausiai du kartus per savaitę. Jei kasdien būtų suvalgoma bent 35 gramai žuvies, arba apie 100 g du kartus savaitėje – beveik perpus sumažėtų širdies infarkto pavojus. Žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys mažina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų. Be to, riebalų rūgštys mažina infekcijų riziką, todėl saugo nuo reumato ir astmos, teigiamai veikia protinius gebėjimus, regėjimą, nervų sistemą ir smegenų veiklą.

Statistiškai per dieną vienas lietuvis žuvies suvalgo tik apie 39 g arba iki 15 kg per metus, tai yra bene mažiausiai Europoje. Ispanas – virš 40 kg, Vidurkis Europoje – apie 24 kg vienam žmogui. Tuo tarpu kiekvienas japonas vidutiniškai suvartoja apie 70 kg žuvies per metus.

Mitybos įpročiai taip pat įtakoja ir gyvenimo trukmę. Japonijoje vidutinė gyvenimo trukmė – 82,1 m., Ispanijoje – 80 m, Europos sąjungos vidurkis – 78,6 m, o tuo tarpu Lietuvoje – 74,5m.

Žuvis vertingas maistinis produktas: Priklausomai nuo žuvies rūšies, joje yra 14–22 % baltymų. Dėl žuvų baltymus sudarančių amino rūgščių įvairovės, žuvis žmogui yra labai naudingas maisto medžiagų šaltinis. Žuvies baltymai yra lengvai virškinami ir įsisavinami. Angliavandenių žuvies mėsoje yra palyginti mažai, apie 0,5 %. Riebalų žuvyje gali būti nuo 2 iki 15 %. Žuvies riebumas priklauso nuo kelių veiksnių: rūšies, mitybos, amžiaus, dydžio ir gyvenimo ciklo. Pagal riebumą žuvis galima suskirstyti į keturias grupes. Pirmai grupei priskiriamos liesos žuvys, kurių mėsoje yra ne daugiau kaip 2 % riebalų – tai vėgėlė, sterkas, lydeka. Antrąją grupę sudaro vidutinio riebumo žuvys, turinčios iki 5 % riebalų – karosai, karpiai, karšiai, stintos. Trečiajai grupei priskiriamos riebios žuvys, turinčios daugiau kaip 5 % riebalų – sykas, seliava. Labai riebiomis laikomos žuvys, kuriose riebalų yra daugiau kaip 15 % – aukšlės ir unguriai. Kuo riebesnę žuvį valgysite, tuo daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, kaip omega-3, gausite.

Žuvyje taip pat yra daug riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E. Iš gėlavandenių žuvų daugiausia vitaminų turi unguriai ir seliavos. Iš vandenyje tirpių vitaminų žuvyje yra keletas B grupės vitaminų. Karosuose yra neįtikėtinai daug vitamino C. Iš žuvies gauname ir mikroelementų: jodo, vario, cinko, seleno, fluoro, geležies.

Lietuvoje pasimėgauti įvairiais žuvies patiekalais galima restoranuose “Žuvinė” esančiuose Palangoje ir Vilniuje.

Kalbiname restorano įkūrėją ir vadovę p. Rūtą Sakalauskienę:

– Kaip kilo mintis atidaryti žuvies restoraną?

– 20 metų dirbau visuomeninio maitinimo srityje, ruošdavome didelius renginius Klaipėdos regione ir ne tik, buvome žinomi šioje srityje. Klientai pageidaudavo žuvies patiekalų sakydavo: “miestas prie jūros, marios čia pat, o žuvies nėra…” Taigi, klientai pastūmėjo šiai įdėjai.

– Kokia buvo jūsų vizija kuriant žuvies restoraną?

– Idėja buvo pateikti  klientams sveiką, profesionaliai paruoštą maistą.  Kadangi studijavau visumeninio maitinimo technologiją – niekuomet nemėgau masinių picų ir padažų, norėjau atskleisti maisto skonį. Žmogus turi matyti ką jis valgo, nėra ko slėpti po “patalais”  – juokauja “žuvinė” vadovė Rūta Sakalauskienė. “Žuvinės” tikslas – atskleisti žuvies skonį, o ne jį užgošti. Ruošdami stengiamės kuo natūraliau pateikti žuvį, nevoliojame džiuvesėliuose, neprikišame riebalų, kiaušinio plakinio, žodžiu,  negadiname skonio.

– Ar nebijojote, kad lietuviai nevalgys žuvies?

– Buvo dvejonių ar lietuviai valgys žuvį, bet  kadangi pati jau buvau pavažinėjusi po užsienį, mačiusi nemažai jūros gėrybes ir žuvį siūlančių restoranų ir mačiau savo klientus, kurie buvo pasiruošę tai priimti – rizikavau – atvirauja “Žuvinės” įkūrėja. Dabar galiu drąsiai pasakyti: lietuviai žuvį rinktųsi dažniau, bet kaina didoka ir pasirinkimas parduotuvėse nėra didelis.

– Ar sunku buvo sudaryti meniu, kad jis būtų įvairus visais metų laikais?

– Teko apskaičiuoti kiek lietuviškos žuvies turime, kad padengti sezoną. Tuomet paaiškėjo,  kad tos žuvies yra tikrai daug. Tik sunku jos gauti – lietuviška žuvis masiškai iškeliauja į užsienį  – juokiasi restorano vadovė Rūta. Sterkas, plekšnė, uotas (gegužė – birželis), menkę ir stintas siūlome gruodį – vasarį, o seliavą – tik rugsėjo mėn. Ir tik iš Platelių ežero – labai trumpą sezoną.

Turėdami šaldymo cechą galime pratęsti sezoną maždaug dviems mėnesiams.


– Ką, be lietuviškos žuvies, siūlote savo klientams?

– Tarptautiniai tiekėjai 2-3 kartus per svaitę tiekia mums šviežią žuvį – lašišą, jūros velnią, vėgelę, rifešerį, atlantinį otą, jūros gėrybes. Net šviežios austrės du kartus svaitėje, lygiai tos pačios kaip ir į geriausius Europos restoranus, atkeliauja į mūsų virtuvę. Pasiūla tikrai didelė: doradai, jūros ešerys, šamai, upėtakiai… Profesionalui įmanoma vien iš moliuskų  paruošti įvairų meniu.

– Ar jūs pati, jūsų šeima dažnai valgote žuvį?

-Valgau – juokiasi Rūta – kai tik ateinu, tai ir valgau. Kai ėmėmės šio verslo, visa šeima ėmė daugiau valgyti žuvies, paskui pastebėjome, jog nebesinori riebių cepelinų, tapome sveiko maisto šalininkais.

– Pradėję verslą Palangoje, po kiek laiko atidarėte ir dar vieną restoraną Vilniuje, kaip kilo ši mintis?

– Nuolatiniai mūsų klientai Palangoje dažnai pasakydavo, kad mielai valgytų žuvį ir jūros gėrybes ne tik atostogų metu pajūryje. Tai buvo postūmis mums atidaryti dar vieną restoraną  savo klientams Vilniuje, kaip tik tuo pat metu pasitaikė proga perimti patalpų nuomą rotušėje, kas įpareigojo restorano aplinką sudaryti prabangią. Čia, vasaros metu, veikia lauko terasa pačioje senamiesčio širdyje, kur galėsite pasimėgauti ne tik žuvies patiekalais, bet ir senamiesčio vaizdu.


– Kas yra jūsų klientai?

– Turime  nuolatinių klientų, kurie vasarą valgo Palangoje, o žiemą – Vilniuje. Lietuviai valgo, rusai valgo, užsieniečiai nuolatos užsuka. Galiu drąsiai teigti – žuvis mėgstamas patiekalas tiek užsieniečiams teik lietuviams. Įvairovės mėgėjams galime pasiūlyti tokių patiekalų, kurių vargu ar rasite kokiame kitame Europos restorane – tai uoto ikrai, stintų ikrų blyneliai ar kiti sezono patiekalai.

Jei kompanijoje atsirastų svečias nevalgantis žuvies, jis neliktų alkanas. Pasiūlysime  antienos ar jautienos patiekalą.

– Į kokias pajamas turinčius orientuotas restoranas “Žuvinė”?

– Mūsų klientai labai įvairūs. Noriu, kad mano restorane būtų kuo daugiau žmonių, kad visi galėtų paskanauti žuvies, tad ir meniu stengiamės sudaryti tokį, kad vidutines pajamas turintys galėtų čia lankytis dažniau. Pavyzdžiui, stintų  porcija tik  14-17 lt, žuvienė – 10 lt. Kaip žinia, žuvies ištekliai mažėja, tad ir kainos tikrai nemažės. Man svarbus ir tas kuris užeina suvalgyti sriubos ar  koldūniukų. Noriu kad žuvimi galetų pasimėgauti,  jei ir nedažnai, bet kuo daugiau ir kuo platesnis ratas žmonių.

– Ar sunku rasti darbuotojų gebančių profesionaliai ruošti žuvį?

– Džiaugiuosi, kad kolektyvo pagrindas dirba nuo restorano įkūrimo, nuolatos kuria naujus receptus. Važiavome semtis patirties ir į Italija, dabar keletą darbuotojų vešiuosi į Portugaliją, nueiname ir pas kaimynus pavalgome. Nuolat kuriame naujus patiekalus ir tobuliname senuosius.

– Ar jums patinka jūsų darbas?

– Man tai ne darbas , o gyvenimo būdas, neturiu išeiginių ar atostogų. Esu visada ir darbe ir atostogose. Jei keliauju, visuomet aplankau vietinius restoranus, paragauju žuvies patiekalų, pasidomiu jų paruošimu.

Dėkojeme už pokalbį.

www.žuvinė.lt

Palangoje ir Vilniuje

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE