Nobel biocare

Dietologės patarimai: ką daryti, kad kalėdinės vaišės neišvestų virškinimo iš rikiuotės

Mityba per šventes

Artėjant didžiosioms metų šventėms mėgėjai suktis virtuvėje jau planuoja, kas bus pašauta į orkaitę, kas čirškės keptuvėje ir kuo bus nukrautas kalėdinis stalas. Tačiau gydytoja dietologė rekomenduoja įvertinti ne tik skonių įvairovę, bet ir sveikatą – kartais šiek tiek saiko yra geriau už šiek tiek daugiau patiekalų ant stalo. Pažymima, kad kasdienėje mityboje saikas užtikrina ilgalaikę sveikatą.

Dietoterapijos centro vadovė, gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė sako, kad žmogui būtina mitybos įvairovė, todėl mėsos produktų išbraukti iš mitybos raciono nevalia. Mėsos vartojimas kartu su augaliniais produktais mūsų organizmą aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos, o ir mėsa mėsai nelygu.

Neperkraukite stalo

Dietologės teigimu, pagrindinė sveikatai palankios mitybos ir darnaus virškinimo taisyklė – nesvarbu, ar paprastą dieną, ar prie šventinio stalo – yra saikas. Gausiai nukrautas stalas pats savaime skatins gausiai ir maitintis, tad dar planuojant vaišes reikėtų įsivertinti, kad galbūt geriau pasirodyti ne dosniais šeimininkais, o šeimininkais, kuriems svarbi gera svečių savijauta.

„Kad virškinimas neapsunktų, nerekomenduojama vieno valgio metu maišyti kelis baltymais turtingus produktus. Paukštiena bei žuvis yra lengviau virškinamos, todėl prie gausiai nukloto vaišių stalo vertėtų geriau rinktis būtent šiuos produktus“, – ragina gydytoja.

Norintiems pasirūpinti savo ir svečių sveikata dietologė siūlo net ir ant šventinio stalo vištieną derinti su augaliniais produktais.

„Vištieną, kaip ir bet kurią mėsą galime valgyti su įvairių kruopų, virtų bulvių ar pilno grūdo makaronų garnyru bei, žinoma, daržovėmis. Svarbu negaminti papildomuose riebaluose. Geriau rinktis receptus, pagal kuriuos vištiena gaminama orkaitėje, karšto oro gruzdintuvėje, konvekcinėje krosnelėje. Dar sveikiau ją virti ar troškinti. Taip pat labai skanios, sveikos ir šventiškos yra salotos su vištiena – pavyzdžiui, Cezario“, – kalėdinius pasirinkimus siūlo L. Romeraitė-Kuklierienė.

Pasak specialistės, nekepama vištiena išlaiko daugiau teigiamų savybių ir yra lengviau virškinama. Vištienoje yra ne tik gausu baltymų, bet ir vitamino B12, kurio neįmanoma gauti iš natūralių augalinių šaltinių. Taip pat joje yra cholino, geležies, cinko, vario, seleno, fosforo – sveikam organizmo veikimui būtinų elementų.

Raudonai mėsai – raudona šviesa

„Amerikos širdies asociacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 180 g raudonos mėsos, paukštienos ar žuvies kartu sudėjus. Pasaulio sveikatos organizacija skatina raudoną mėsą keisti į paukštieną bei žuvį, taip pat – ankštines daržoves. Raudona mėsa – jautiena, kiauliena – turi kenksmingos sialo rūgšties, kuri pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Mūsų Sveikatos apsaugos ministerija riebios ir perdirbtos mėsos kiekį rekomenduoja mažinti iki ne daugiau nei 500 g per savaitę arba 80 g per dieną“, – sako mitybos ekspertė.

L. Romeraitė-Kuklierienė dėl baltymų ir geležies gausos ragina maistui rinktis paukštieną. Tačiau taip pat ne bet kokią.

„Mėsoje yra nemažai gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų – cholesterolio. Dėl to patartina rinktis tokią mėsą ir jos produktus, kuriuose riebalų kiekis neviršija 10 proc. Pavyzdžiui, krūtinėlėje – liesiausioje vištienos dalyje – 100 g mėsos yra tik 0,9 g riebalų. Tokiame pačiame kiekyje sparnelių – jau 12,2 g, šlaunelių – 10,2 g riebalų. Tačiau daugiausiai riebalų yra vištienos odelėje. Ją pašalinus šlaunelėse lieka tik 3,9 g riebalų. Tad besirūpinant savo sveikata vertėtų odelę pašalinti“, – rekomenduoja medikė.

Rūpinantis savo sveikata, geriau rinktis vištą užaugintą be antibiotikų, iš vietinių gamintojų. Perteklinis antibiotikų vartojimas didina žmonių atsparumą jiems, dėl to auga visuomenės sergamumas. Prie to prisideda ir su maistu vartojami antibiotikai, tad prekybos vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kaip buvo auginami paukščiai. Be to, vietinė produkcija visais atvejais bus šviežesnė, lengvesnis gamintojo atsekamumas.

Greta paukštienos, itin vertingas gyvūninės kilmės maisto šaltinis yra žuvis – silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir panašiai. Jose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios veikia ir priešuždegimiškai, ir priešvėžiškai.

„Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300-450 g žuvies ar jos produktų. Iš jų bent 200 g – riebiųjų žuvų. Tačiau vertėtų riboti arba saikingai vartoti plėšriąsias žuvis – ešerį, lydeką, tuną, kardžuvę. Mat jose gali būti gyvsidabrio. Dėl to jų apskritai nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, žindančioms mamoms ir vaikams“, – įspėja L. Romeraitė-Kuklierienė.

Jos teigimu, greta saiko itin svarbus sveikos mitybos reikalavimas yra įvairovė.

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE