Vertingas ir vaškas
Renkantis medų pirmiausia reikėtų pažiūrėti, ar jis vietinis, nes importinis medus visuomet yra šiek tiek kaitintas. Kaitinant žūva dalis veikliųjų medžiagų, ir pablogėja medaus gydomosios savybės.Vietinis medus, jei jis laiku išsuktas, visuomet būna geros kokybės, bioaktyvus, nes jame yra daug fermentų, fitoncidų, mikroelementų ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios turi antibakterinių savybių.Geriausias medus būna koriuose – jis išsaugo visas gydomąsias savybes. Be to, vaške vitamino A (karotino) yra netgi daugiau negu morkose. Kramtant medaus korį, vitaminas pasisavinamas per burnos gleivinę. Prarytas gabalėlis vaško nukenksmina kenksmingas virškinamojo trakto medžiagas.Neblogas ir medsukiu išsuktas medus, tačiau mechaniškai veikiamas jis netenka šiek tiek kvapiųjų eterinių aliejų, kuriuos sudaro veikliosios medžiagos. Ką tik išsuktas medus būna skystas, įvairių spalvų, tačiau vėliau jis kristalizuojasi.
Tamsus medus – veiklesnis
Medaus spalva priklauso nuo medingųjų augalų dažančiųjų medžiagų ir žiedadulkių, kurios patenka į medų kartu su nektaru. Jeigu medus surinktas pavasarį, žydint kiaulpienėms ir sodams, jis – ryškiai geltonos, gintarinės spalvos, greitai kristalizuojasi. Tai pirmarūšis pavasario medus. Vėliau, birželio mėnesį, žydi avietės, šaltekšniai, baltieji dobiliukai, vasariniai rapsai. Aviečių medus būna tamsesnis, rapsų – šviesus, kartais net baltos spalvos, riebalinės konsistencijos.Birželio pabaigoje pražysta liepos, kiek vėliau – grikiai. Grikių medus – tamsus, ne visiems patinkančio specifinio skonio, tačiau jame daug geležies, todėl jis tinka mažakraujystei gydyti. Raudonųjų dobilų medus lėtai kristalizuojasi.Tamsesnis medus visuomet turi daugiau veikliųjų ir dažančiųjų medžiagų, fitoncidų, mikroelementų ir vitaminų. Visos šios medžiagos labai naudingos žmogaus organizmui, tačiau jos gali sudirginti jautrų skrandį, sukelti viduriavimą, alergiją, nors tai pasitaiko retai. Šiuo atveju patartina vartoti šviesų medų.
Balti ruoželiai byloja kokybę
Šviesus medus, surinktas iš baltųjų dobiliukų, rapsų, barkūnų, liepų, – dietinis medus. Jis tinka žmonėms, kurių virškinamasis traktas jautrus, taip pat norintiesiems sustiprinti savo širdį, atsikratyti streso, nemigos. Žmogaus organizmą jis greitai aprūpina angliavandeniais, atpalaiduoja nervus, pamaitina smegenis. Karo metais, kai nebūdavo gliukozės, perfiltruotas ir distiliuotu vandeniu praskiestas šviesus medus sunkiai sužeistiesiems buvo leidžiamas tiesiai į venas.Susikristalizavęs medus šiek tiek pašviesėja. Jeigu jame yra daugiau gliukozės negu fruktozės, ant medaus paviršiaus ir ant stiklainio sienelių išsiskiria baltas sluoksnis, panašus į cukrų. Tai gliukozė. Nuo tokio medaus pirkėjai dažnai nusigręžia, sakydami, kad tai iš cukraus pagamintas medus. Reikėtų suabejoti ištisine kremine medaus mase, kurioje nėra jokių baltų medaus ruoželių. Kietai susikristalizavęs medus – tai geras, natūralus medus. Geriausios kokybės medus yra ekologiškas.
Geriausias pagal bioaktyvumą
Kai kuriais metais bitės prineša daug lipčiaus medaus. Lipčių bitės renka ne iš augalų žiedų, o iš amarų išskyrų, vadinamų lipčiumi. Medžiuose parazituojantys amarai čiulpia lapų arba spyglių syvus. Amarams reikia daug baltymų, todėl prieš virškindami sultis filtruoja, ir saldus skystis atskiru lataku patenka į tam tikrus sifonus. Jiems prisipildžius, šis skystis išpurškiamas ant medžių lapų ar spyglių paviršiaus. Skystį renka bitės, skruzdės ir kiti vabzdžiai. Kartais po šalto pavasario būna ypač palankios sąlygos amarams veistis, todėl bitės jau birželį surenka daug lipčiaus. Pagal bioaktyvumą lipčiaus medus yra pats geriausias. Jame yra daug mikroelementų, dažančiųjų medžiagų, fitoncidų, vitaminų. Vakarų Europoje jis yra pats brangiausias.Pagal antibakterinį poveikį pats aktyviausias yra spygliuočių lipčiaus medus. Jis žudančiai veikia gramteigiamas bakterijas. Jį nesunku atskirti pagal šiek tiek šviesesnę, rausvoką spalvą ir silpnai jaučiamą sakų kvapą. Pagal bioaktyvumą ir antibakterinį poveikį spygliuočių lipčiaus medui beveik prilygsta liepų ir grikių medus.Trečioji vieta atitenka lapuočių lipčiaus medui. Jis būna tamsus, tąsios klijų konsistencijos, labai saldus, neturi kvapo, gali ilgai nesikristalizuoti. Gintarinės spalvos, ryškiai geltonas ir tamsus medus tinka kvėpavimo takų ligoms ir uždegimams gydyti, karščiuojant, sloguojant ir sergant gripu. Mažiau bioaktyvus yra rapsų, akacijų ir viržių medus. Šių augalų medų tinka vartoti kaip dietinį.
Importinio medaus reikėtų vengti
Perkant medų sveikatai stiprinti ar slogai, karščiavimui gydyti, reikėtų vengti importinio medaus, kuris fasuojant ir transportuojant gali būti kelis kartus kaitintas. Tokiame meduje bioaktyvios medžiagos ir fermentai būna žuvę. Tai tik angliavandenių – gliukozės, fruktozės ir sacharozės – mišinys. Toks medus netinka gydymo tikslams, bet tinka vartoti vietoj cukraus, nes jame daug paprastųjų angliavandenių, kuriuos organizmas per žarnų sieneles labai greit pasisavina. Angliavandeniai greitai patenka į kraują bei atkuria sumažėjusią organizmo angliavandenių pusiausvyrą.Tiek natūralus, tiek kaitintas medus vartotinas patiriant stresą arba didelius fizinius krūvius. Medus ramina nervus, gerina miegą. Patartina jį vartoti su šiltu pienu ar vaistažolių arbata prieš einant gulti. Tuomet medus greitai pamaitina nervų sistemą, veikia raminamai. Tačiau perkaitintas ir nesubrendęs medus gali susisluoksniuoti. Tada jo paviršiuje atsiranda tamsus skystis, po juo – susikristalizavęs medus. Paviršiuje esantis skystis – tai išsiskyrusi fruktozė, kurios dalis kaitinant suskyla. Toks medus, savaime suprantama, nekelia pasitikėjimo ir netinka net arbatai pasaldinti. Geriau jį panaudoti konditerijoje ar darant midų.
Laikyti vėsiai ir tamsoje
Medui kenkia saulės šviesa. Ji ardo kai kuriuos fermentus. Patartina pirkti medų, kuris laikomas šešėlyje. Nupirktą medų reikia laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje. Vertėtų nepamiršti, kad medus sugeria aplinkos drėgmę ir kvapus. Laikomas nesandariuose induose gali pradėti rūgti. Tuomet jo paviršiuje atsiranda putų, padidėja tūris ir pakinta skonis.Kartais vasarą pirktas medus ilgai nesikristalizuoja, būna skystas. Pirkėjams kyla įtarimas, kad tai blogos kokybės medus. Šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad lapuočių lipčiaus medus ar medus, surinktas iš šaltalankių, barkūnų, facelijų ir supiltas į šviesius korius, gali ilgai nesikristalizuoti.
Medaus kainas reguliuoja ir ligos
Sigitas Uselis, bitininkas ir verslininkas
Kainas visuomet reguliuoja pasiūla ir paklausa rinkoje. Medaus derlius praėjusiais ir šiais metais buvo daugmaž vienodas, tik šie metai ypatingi tuo, kad nevienodai surinkta medaus atskiruose šalies regionuose. Kad medaus kaina šiais metais apie 15 proc. didesnė nei pernai, bitininkams nėra ko labai džiaugtis – ji nepakilo, ją tik indeksavo infliacija. Kainų skirtumų atskirose šalies vietovėse visada buvo ir bus. Tai priklauso nuo vieno ar kito regiono dirvožemio derlingumo nektaro atžvilgiu arba didžiųjų miestų gyventojų piniginių storumo. Kad šiek tiek krito kaina, palyginti su praėjusiu mėnesiu, paaiškinčiau taip: tai dar ne recesijos požymis, tiesiog spalio mėnesį buvo gana netikėtas gripo protrūkis, o medus juk – natūralus vaistas.
