Neseniai pasirodė sunerimti verčianti informacija, kad beveik pusėje ES tirtų vaisių ir daržovių mėginių rasta per daug pesticidų. Anot Prancūzijos vartotojų apsaugos organizacijos, per pastaruosius penkerius metus rastų pesticidų kiekis padidėjo penktadaliu. Vokiečių ekspertų duomenimis, kai kuriuose salotų, grybų ir pomidorų mėginiuose pesticidų tiek daug, kad sveikatos negalavimai galimi netgi jų suvalgius vos vieną kartą.
Prasčiausia padėtis su salotomis ir kopūstais
Anot vokiečių ataskaitos, kurioje analizuojami 2007 m. duomenys, didesnis už leidžiamą pesticidų kiekis aptiktas 9,5 proc. produktų mėginių. 23 proc. mėginiuose leistinas normas viršijo ypač pavojingi sveikatai nitratai, kurie, patekę į žmogaus organizmą, gali sutrikdyti galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinius procesus, gali turėti įtakos kūdikių apsigimimui.
Vokiečių duomenimis, cheminių teršalų normas viršijo net 79 proc. gūžinių salotų ir 72 proc. lapinių salotų mėginių. Pesticidų norma viršyta kas penktame brokolyje ir kas septintame kopūste. Porų, ridikėlių, ridikų, nektarinų mėginiuose nepageidaujamų medžiagų kiekis retai viršijo leistiną normą, tačiau jų taip pat buvo.
Tiesa, ekspertai pastebi gerų tendencijų. 2005 m. chemikalų leistinos normos buvo viršytos 4,7 proc. pomidorų mėginių, 2007 m. – vos 1,5 proc. Vis dėlto apie pusėje pomidorų vis dar galima aptikti pesticidų, tik jų norma neviršija leistinos ribos.
Nors normas viršijantys pesticidų kiekiai per trejus metus sumažėjo du kartus, 2007 m. vis dar 7,3 proc. tirtų obuolių mėginių pesticidų buvo per daug. Vokiški obuoliai buvo mažiau išvaizdūs, tačiau pesticidų juose buvo mažiau nei obuoliuose iš Pietų Amerikos (atitinkamai 2,9 ir 17 proc.). Retais atvejais obuoliuose buvo aptinkama sunkiųjų metalų.
Užterštumas pagal šalis
Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, Lietuvoje pastebimos pesticidų likučių mažėjimo tendencijos.
„Teigti, kad produktai vis labiau užteršti, pagal mūsų turimus duomenis negalime. Kasmet ištiriame apie 500 vaisių ir daržovių mėginių. Pernai 67 proc. visų mūsų tirtų mėginių pesticidų liekanų neturėjo, 27 proc. mėginių pesticidų likučiai neviršijo leistinų normų. Jas viršijo tik apie 5 proc.”, – teigė specialistė.
Mėginiai pasirenkami atsitiktinės atrankos būdu. Pernai 24 proc. mėginių sudarė lietuviška produkcija, 49 proc. – ES šalių, 27 proc. – trečiųjų šalių.
Daugiausia pesticidų rasta persikuose iš Ispanijos bei Graikijos, granatuose iš Egipto, apelsinuose iš Egipto, garstyčių sėklose iš Ukrainos, arbatoje iš Egipto.
Normų neviršijančių pesticidų likučių rasta obuoliuose iš Prancūzijos, apelsinuose iš Egipto, slyvose iš Vengrijos, kopūstuose iš Olandijos, bananuose iš Ekvadoro, persikuose iš Olandijos. Jų buvo rasta ir lietuviškose morkose bei agurkuose, tačiau jie ne tik neviršijo leistinų normų, bet ir labai greitai suskilo.
Šiemet pesticidų likučių nenustatyta 64 proc. mėginių. 34 proc. mėginių pesticidų likučiai neviršijo normos, o viršyta norma vos 1,6 proc. mėginių – apelsinuose iš Ispanijos ir Egipto, žaliojoje arbatoje iš Kinijos, granatuose iš Indijos ir pan. Tiesa, kol kas neištirta nė pusės planuojamų mėginių.
„Kalbos, kad lietuviškos daržovės švaresnės, nėra mitas, – įsitikinusi A. Išarienė. – Jei kitose ES šalyse obuolius purškia 20 kartų, Lietuvoje – 5-7. Tačiau jos nėra ir ekologiškos. Tiesiog naudojami greitai skylantys pesticidai”, – pasakojo specialistė.
Anot pašnekovės, šiuo požiūriu didelio skirtumo tarp prekybos centrų ir turgaviečių nėra. Mat vis dažniau tų pačių ūkininkų daržovės pakliūna tiek į prekybos centrus, tiek į turgavietes. Tuo tarpu nedideliais kiekiais auginamų vaisių ir daržovių, A. Išarienės duomenimis, mažėja. Tik štai turgavietėse lietuviškų daržovių daugiau, o prekybos centruose vyrauja ES šalių produkcija.
Lietuviška kokybė – geresnė
Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina ir produkcijos kokybę. Per 9 šių metų mėnesius buvo patikrintos 134 tonos šviežių vaisių ir daržovių. Prekybos standartų neatitiko 15 proc. – vaisiai ir daržovės buvo apipuvę, apimti ligos, turėjo mechaninių pažeidimų, fiziologinių trūkumų, brandos defektų. Dar 66 proc. atvejų nustatyti ženklinimo pažeidimai, kai neteisingai nurodoma klasė arba kilmės šalis.
40 tonų iš visos tirtos produkcijos sudarė lietuviški vaisiai ir daržovės. Kokybės trūkumų turėjo tik 11 proc.
Didžiuose prekybos centruose reikalavimų neatitiko 15 proc. mėginių kokybė, ženklinimo pažeidimų nustatyta 49 proc. atvejų. Kitose parduotuvėse kokybės pažeidimų nustatyta tiek pat, o štai ženklinimo – 68 proc.
Gatvės prekybos vietose kokybės standartų neatitiko 24 proc. mėginių, ženklinimo – 81 proc., turgavietėse – atitinkamai 22 ir 84 proc.
„Galima teigti, kad gatvės prekeiviai linkę vartotojus labiau klaidinti ir dėl kokybės klasės, ir dėl prekės kilmės. Kartais painiojamos net ES šalys, pavyzdžiui, olandiški pomidorai vadinami ispaniškais.
Vis dėlto dažniausiai atvežtinės daržovės brukamos kaip lietuviškos. Pavyzdžiui, vasarą „lietuviškos” braškės parduodamos lenkiškose dėžėse. Produktai yra pakuojami laikantis tam tikrų ženklinimo reikalavimų, į kuriuos vartotojai galėtų atkreipti dėmesį ir netgi sugėdinti pardavėjus”, – patarė A. Išarienė.
Per 9 šių metų mėnesius dėl netinkamos kokybės buvo sustabdyta 14 tonų vaisių ir daržovių. Lietuviška produkcija iš jų sudarė tik toną.
Rinkoje pasitaikė nekokybiškų obuolių, pomidorų, bulvių, agurkų, apelsinų, vynuogių, braškių, mandarinų, tačiau daugiausiai rasta netinkamos kokybės gūžinių kopūstų iš Makedonijos, bulvių iš Brazilijos, morkų iš Italijos, agurkų iš Bulgarijos. Iš lietuviškų daržovių paminėtini pomidorai, kurie turėjo brandos defektų – buvo nepakankamai prinokę.
Anot A. Išarienės padėtis tiek prekybos centruose, tiek turgavietės šiemet beveik nesiskiria nuo pernai metų.
Daugiausia pesticidų – persikuose
Pesticidai, kurie saugo augalus nuo kenkėjų, plačiai naudojami visame pasaulyje, tačiau kuo labiau į pietus, tuo jų reikia daugiau. Tiesa, pesticidų sudėtis keičiasi. Šiandien ne visi jie yra tokie kenksmingi aplinkai ir žmogui, kaip būdavo anksčiau. Vis dėlto kai kurie pesticidai turi savybę kauptis žmogaus organizme.
Paprastai jie nesukelia ūmių ligų ar simptomų, tačiau ilgainiui gali pažeisti endokrininę sistemą ar sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Beje, nors daugumoje daržovių pesticidai neviršija leistinų normų, viename vaisiuje ar daržovėje jų randama net po kelis, dėl to jų poveikis stiprėja.
Maždaug prieš trejus metus JAV aplinkosaugininkų grupė įvertino 43 populiariausių vaisių ir daržovių užterštumą pesticidais. Labiausiai užteršti pasirodė persikai bei nektarinai, po jų sekė obuoliai ir braškės. Daug pesticidų turėjo ir vyšnios, kriaušės, avietės, vynuogės. Daugiausiai pesticidų ant vieno vaisiaus – po devynis – rasta ant persikų ir obuolių.
Iš daržovių daugiausiai pesticidų turėjo salierai, saldžiosios paprikos, bulvės, špinatai, salotos, agurkai. Daugiausiai pesticidų ant vienos daržovės rasta saldžiosiose paprikose – 11. Antroje vietoje – salierai ir salotos (po 9).
Norintiems sumažinti pesticidų kiekį, specialistai pataria vaisius ir daržoves lupti. Nors taip neteksite ir dalies vitaminų, kurių žievelėje kaupiasi daugiausiai, tačiau sumažinsite ir kenksmingų medžiagų kiekį.
