Jau nemažai metų pasaulis sprendžia dilemą: kaip maitintis – ekologiškais ar paprastais produktais? Pastarieji – pigesni, jų nusipirksi be vargo, užtat pirmieji – brangūs. Tačiau sveiki. Tiesa, kartais ekologijos vėliava – tik būdas pasipelnyti.
Smėlio spalvos blynai
Daugelis mėgsta blynus. Dažniausiai juos kepame iš sijotų baltų miltų. Tačiau Žvėryne esančioje vegetariško maisto kavinėje „Žaliasis bambukas” kartą teko paskanauti smėlio spalvos blynų, keptų iš pilno grūdo miltų. Vieni buvo kepti iš nesijotų biodinaminių kviečių miltų, kiti – iš speltos. Spelta – tai pastaruoju metu populiarėjantys senovinės rūšies kviečiai, labai maistingi, nepramoninės gamybos.
Blynams kepti kavinės šeimininkė naudojo ne rafinuotą, o ekologišką kokosų aliejų – jau vien dėl to jų skonis kitoks. O gardino nerafinuotais natūraliais saldikliais: palmių, agavų, klevų sirupu, taip pat nerafinuotu cukranendrių cukrumi.
Ragavome ir sausainių. Jie buvo iškepti iš ekologiškų speltos miltų. Vieni buvo sūrūs – su Himalajų druska ir šventkmynių sėklomis, kiti – saldūs, su nerafinuotu ekologišku cukranendrių cukrumi.
„Jeigu blynus kepate dažniau, rekomenduočiau naudoti nesijotus – ekologiškus arba biodinaminius miltus. Biodinaminiai produktai – aukštesnio standarto nei ekologiški. Tokie grūdai užauginti visiškai be trąšų. Kodėl siūlau kepti iš nesijotų miltų? Todėl, kad jų luobelėje susikaupę visi pagrindiniai vitaminai, kurių nėra baltuose miltuose”, – aiškino buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė, o pastaraisiais metais – bendrovės „Sveiki produktai” viena steigėjų ir akcininkų Guoda Azguridienė.
Kad šeimininkė nenusiviltų pirmuoju blynu, G.Azguridienė patarė iš pradžių į baltus įmaišyti ir nesijotų pilno grūdo miltų. Prie ekologiškų produktų geriausia pratintis pamažu.
Ekologiški daug brangesni
Dažnai pasigirsta patarimų, kad jei žmogui ne tas pat, ką jis valgo, tepa ant odos, pila ant plaukų ar kuo skalbia savo drabužius, jam reikėtų atsigręžti į ekologiškus maisto produktus ir kitas prekes.
Godos ir Ario Azguridžių šeima vartoja ekologiškus maisto produktus, naudoja ekologiškas kosmetikos ir higienos prekes. Paprastai tas, kurias patys importuoja į Lietuvą. Kadangi šviežiais produktais jų bendrovė neprekiauja, juos dažniausiai perka turguje, kartais – parduotuvėje. Namie daugelį patiekalų Guoda gamina iš galvos – jų receptus sukuria pati.
Ekologiški produktai brangesni nei paprasti, tačiau, anot pašnekovės, nelygu, su kuo palyginsi ir už ką mokėsi. Pavyzdžiui, rafinuotas ir nerafinuotas aliejus – tai du visiškai skirtingi produktai. Rafinuota ir nerafinuota druska – tas pat. Todėl ir kaina skiriasi. „Rafinuoti produktai pigūs, nerafinuoti – natūralūs”, – jų skirtumą apibūdino Guoda.
G.Azguridienei dirbti tą darbą įdomu: „Man smagu rasti gerų daiktų ir jų pasiūlyti žmonėms. Ir pačiai jais pasinaudoti malonu. Nuo kai kurių dalykų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, netgi esu priklausoma. Tą aliejų vežame iš Italijos. Kai jis arba basmačiai ryžiai namie baigiasi, sakau, kad nėra ką valgyti. Basmačiai – tai augalo rūšis, o produkto rūšių yra per šimtą.”
Moteris teigė, kad ekologiškų produktų suvalgoma mažiau. Jeigu valgysi ekologiškų dribsnių košę, nereikės jos pagardinti puse litro sirupo. Jie skanūs ir vieni, be pagardų.
Ar yra Vilniuje kokia draugija, vienijanti ekologiškai besimaitinančius žmones? Dalis tokių žmonių, kaip pastebėjo Guoda, pažįstami per jogą, nes jogoje mityba svarbu, žmonės mokosi sveikai ruošti patiekalus, susitinka pavalgyti tose pačiose kavinėse, kurių Vilniuje mažai. Vienose valgiai ekologiški, vegetariški, kitose gaminami pagal Ajurvedą. Tai – „Žaliasis bambukas”, „Radharanė”, „Balti drambliai”, taip pat žalio maisto restoranas „Rawraw”. „Mūsų klientai – toks virtualus ratas, kad žmonės vis susitinka”, – sakė pašnekovė.
Daugybė prekiautojų – šarlatanai
Seimo narė, Vilniaus miesto mero žmona Agnė Zuokienė netiki, kad Lietuvoje pardavinėjamas ekologišku vadinamas maistas iš tikrųjų yra ekologiškas.
„Sveikas maistas – viena mano temų, esu surengusi ne vieną tokią diskusiją Seime. Šiai temai esu skyrusi pusę metų, apvažiavusi daugelį mokyklų su paskaitomis. Neapsimetinėkime, Lietuvoje ekologiško maisto nėra. Didžioji dalis ekologiško maisto pardavėjų – šarlatanai. Į tuos ekologiškus turgelius bet kas gali ateiti ir bet kuo prekiauti, – rėžė A.Zuokienė. – Viena – geri ketinimai, norai, visai kas kita – realybė. Tuose mūsų turgeliuose – tik iš dalies ekologiškas maistas. Ten yra visko. Todėl neperku maisto tuose turgeliuose. Maistu ekologiškuose turgeliuose nepasitikiu ne tik aš, bet ir didžioji dauguma Lietuvos žmonių.”
Zuokų šeima stengiasi, kiek įmanoma, atsirinkti tinkamus maisto produktus. Juos Vilniaus mero žmona perka įvairiose vietose. Duoną kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį perka Užupio kepyklėlėje, nes ten ji kepama krosnyje.
„Mums svarbu, kad duona būtų iškepta mūsų akyse, krosnyje, ir patikima. Mėsą visada perku tik parduotuvėje. Pirkti daržovių kiekvieną šeštadienį Artūras su mažąja Emilija važiuoja dviračiu į Halės turgų. Ten turi savo bobutes, iš kurių perka. Kaip patikimiems pirkėjams bobutės jiems iš po prekystalio pasiūlo ir kaimiškų kiaušinių. Pomidorų ir agurkų savo sode užaugina mano tėvai”, – pasakojo A.Zuokienė.
Seimo narė džiaugėsi, kad Užupyje, kur jie gyvena, yra Užupio krautuvė, kurioje pardavinėjama puiki mėsa, įvairūs sūriai, kiti produktai. Svarbiausia, jie patikimi. Tačiau jie nėra ekologiški. „Tai produktai, kurie tinka mano šeimai ir mūsų svečiams, – pabrėžė A.Zuokienė. – O žodis „ekologiškas” – tai visai kita sąvoka.”
Pašnekovės įsitikinimu, sunkiai Lietuvoje, taip pat visoje Europoje, surastume realių, o ne tariamų ekologiškų produktų. Lietuvoje nėra prasmės šnekėti apie ekologišką maistą. Tai, ką šiandien bandome vadinti ekologiškais produktais, dažniausiai neturi nieko bendra nei su ekologija, nei su sveikata.
„Mūsų rinka šiandien yra tokia, kad ja ne itin galima pasitikėti. Užsienyje viskas patikimiau, žmogus už savo prekę garantuoja savo autoritetu. Pas mus to dar nėra, – sakė A.Zuokienė. – Ko labiausiai noriu? Kad, kai nueisiu į Tymo turgelį, tie prekiautojai man būtų autoritetas, kaip dabar Užupio krautuvė.”
Pusryčiams – vanduo su citrina
Žinomas alpinistas Vladas Vitkauskas nežiūri į produktų etiketes, o stengiasi valgyti tai, kas tikra ir natūralu. Norint rinktis ekologiškus produktus, anot jo, reikia sugaišti daug laiko ir dažnai vis tiek nupirksi katę maiše. Geriausia, jei gali turėti savo daržą ir pats užsiauginti daržovių. Tačiau mieste tai neįmanoma.
„Prie ekologiško maisto nesu prisirišęs, Tymo turgelyje nusiperku tik duonos. Vasarą valgau daržoves – iš draugų, giminių ir parduotuvių, – pasakojo V.Vitkauskas. – Mano pusryčiai – vanduo su citrina arba žolelių arbata. O karališki pusryčiai – tai šviežios sultys, kurių išsispaudžiu pats.”
Sultis jis spaudžia iš to, kas yra po ranka. Tačiau visada stengiasi, kad namie būtų obuolių, burokėlių, morkų, griežinėlis moliūgo, imbiero, greipfrutų. Vasarą į sultis įmaišo kiaulpienių lapų. „Labai tinka, gaivina, puikus kartumėlis, – gyrė Vladas. – Geriau negu imbieras.”
Mėsos alpinistas daugelį metų nevalgo, net jos skonį ir kvapą yra užmiršęs. Cukraus nevartoja, bet žiemą vasarą turi labai gero medaus ir kelių rūšių grūdų. Šiuos visada gali susimalti kavamale ir it koks tibetietis užsiplikyti puikios košės.
„Pabrinksta 15 minučių – ir puikiausias patiekalas. Jį pagardinu džiovintomis žolelėmis arba sėklomis, valgau su daržovių salotomis. Visko yra pas mus, nereikia jokių tolimų kraštų. O kai tų sulčių atsigeriu rytą, iškart akyse prašviesėja”, – gyvenimu nesiskundė V.Vitkauskas.
Komentaras
Daiva Pipiraitė, gydytoja dietologė
Tik sveikintina, jei žmogus turi galimybę pirkti ekologiškus produktus ir jais maitintis. Tačiau ar tai bus naudinga kontroliuojant savo svorį? Nebūtinai. Vieni maitinasi ekologišku maistu, bet turi antsvorio, kiti – neekologišku, bet sugeba kontroliuoti savo svorį ir numesti antsvorio. Galima persivalgyti ir to ekologiško maisto. Vien tai negarantuoja geros sveikatos ateityje, reikia atsižvelgti ir į kitus dalykus. Ekologiško maisto vartojimas gali turėti tam tikrą ilgalaikę įtaką žmogaus sveikatai, bet ji dar nėra nei ištirta, nei patvirtinta.
