Ditel

Apie imuninę sistemą

Man labai patinka stebėti šiltą rugpjūčio lietų, kaip kibirą iš dangaus, besipilantį tūkstančiais lašų ant sausos žemės. Džiaugiuosi, galėdama žiopsoti į balas, putojančias nuo stiprių lietaus strėlių – tvirta terasos pastogė mane apsaugo nuo liūties. Lygiai taip pat veikia ir mūsų imuninė sistema, nuolat atakuojama milijonų bakterijų – ji tarsi stogas, nepraleidžiantis lietaus į šiltus namus. Jeigu imunitetą įsivaizduotume kaip tą terasos stogą, tai lietaus lašai, krinantys ant jo, galėtų būti įvairios bakterijos, mikroorganizmai ir laisvieji radikalai, plūstantys kaip iš gausybės rago. Skirtumas tik tas, kad lyja ne kasdien, o neigiamą aplinkos poveikį mūsų organizmas jaučia visur, kur bebūtų.

Mes galime padėti savo organizmui apsisaugoti nuo neigiamo išorės poveikio. Didžiausią įtaką gerai savijautai, kuri tiesiogiai priklauso nuo mūsų imuniteto atsparumo, daro visavertė mityba bei tinkamas darbo ir poilsio režimas. Klausydamiesi savo organizmo poreikių ir juos išpildydami, galime sėkmingai gintis nuo atakuojančių bakterijų. Kokybiškuose maisto produktuose yra visos reikalingos maistingosios medžiagos, striprinančios mūsų organizmo gynybines jėgas. Jos – tarsi statybinės medžiagos terasos stogui.

Šaltuoju metų laiku, kai valgome mažiau šviežių vaisių ir daržovių, įvairūs pikti mikroorganizmai puola mus dar nuožmiau. Kolegos darbe vaikšto varvančiomis nosimis, o giliai gerklėje kamuoja jausmas, tarsi kažkas kutentų… Peršalimo požymiai lengvai išduoda, kad organizmo atsparumas yra sumažėjęs, vadinasi, mūsų imuninė sistema nebuvo pakankamai stipri, kad atsilaikytų prieš neigiamus faktorius. Tokiu metu teigiamai gali pasitarnauti ir papildomai vartojami kokybiški vitaminai ir maisto papildai. Pavyzdžiui dažnai linksniuojamas vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kovojantis su laisvaisiais radikalais ir galintis sustiprinti organizmo apsaugą nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir nuo oro lašeliniu būdu perduodamų infekcijų sukėlėjų.

Vitamino C sėkmingai galime rasti ir lietuviškoje virtuvėje pamėgtuose produktuose – petražolėse, braškėse, brokoliuose ir paprikose. Ir tai tik dalis produktų, kuriuose yra gausu šio vitamino-antioksidanto. Daugelyje ryškios spalvos vaisių ir daržovių galime rasti visą arsenalą imuniteto stiprintojų. Nepamirškime, jog šaltuoju metų laiku antioksidantai mūsų organizmui yra ypač svabūs. Negaunant reikiamo kiekio maistingųjų medžiagų, mus gali pradėti kamuoti nuolatinis nuovargis, išblyškusi ir išsausėjusi oda, dantenų poblemos ir sąnarių skausmai. Visi šie požymiai rodo, jog organizmas negauna pakankamo kiekio vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pajutę bet kokius nepageidaujamus oganizmo siunčiamus siganlus turėtume suklusti ir atidžiai peržiūrėti savo dienotvarkę. Galbūt papildoma poilsio valanda ar šviežias vaisius per dieną padės atgauti jėgas ir atlaikyti išorinį spaudimą pamažu stiprinamam organizmui.

Kartais užtenka vos keleto minučių dėmesio sau, kad pasijustume geriau. Keletas patarimų, jeigu jaučiate, jog infekcijos ir ligos jau tapšnoja Jums per petį:

– Jei jaučiate peršalimo sukeltą silpnumą, vakare atgauti jėgas padės druskos vonelė pėdoms. Jums reikės 50-80 g natūralios jūros arba Himalajų druskos ir 4-6 lašų natūralaus eterinio aliejaus. Labai tinka spygliuočių (pušų, eglių, kadagių), šalavijų, eukaliptų aliejai – jie pasižymi antiseptiniu, odą ir kvėpavimo takus valomuoju poveikiu. Į vonelę suberkite druską, užlašinkite ant jos keletą lašų eterinio aliejaus. Viską užpilkite 38-40°C vandeniu, merkite basas pėdas ir mėgaukitės aromaterapijos galia! Vos po 10-15 minučių pajusite palengvėjimą kvėpavimo takuose, mintyse ir pėdose. Po to geriausias vaistas – miegas.

– Kamuojant slogai labai veiksminga gerti imbierų arbatą. Aštroko skonio šaknis sušildys ir labiausiai sužvarbusią sielą. Sutarkuokite 1 arbatinį šaukštelį šviežios imbiero šaknies, užplikykite verdančiu vandeniu ir leiskite 5-10 min pritraukti. Atvėsusią arbatą galite saldinti medumi.

– Jei karščiuojate ir vargina pakilusi temperatūra, kai kurios žolelės gali suteikti palengvėjimą. Liepžiedžiai, šeivamedžio žiedynai, šalavijai ir medetkos mažina uždegimą, skatina prakaitavimą ir valo iš organizmo toksinus. Karštos vaistažolių arbatos padeda palengvinti kvėpavimo takus, tad tokia švelni dezinfekcija pravers ir sėdint prie darbo stalo, kuomet ilsėtis namuose nėra kada.

-Skaudant gerklei ar netekus balso gali pagelbėti gerklės skalavimas žolelių nuovirais ar druskos tirpalu. Medetkų, šalavijų arbatos teigiamai veikia uždegimo pažeistą gleivinę ir padeda jai greičiau atsistatyti. Šilto vandens stiklinėje ištirpdę arbatinį šaukštelį Himalajų druskos galite skalauti perštinčią gerklę. Mineralų gausi natūrali kalnų druska veiks kaip švelnus dezinfektantas prieš uždegimą. Taip pat gerklę galite skalauti ir vandentje skiestu natūraliu greipfrutų sėklų ekstraktu, kurio sudėtyje natūraliai esantys bioflavanoidai – antioksidantai – veikia antiseptiškai ir sutraukia uždegimo pažeistą gleivinę.

Laiku pastebėti organizmo negalavimai ir paprastos liaudiškos priemonės gali sėkmingai užkirsti kelią tolimesniam ligų ir infekcijų vystymuisi. Skirkite laiko, įsiklausymui į save, ir džiaukitės stipria imunine sistema, kuriai nebaisūs jokie šalčiai!

Plačiau: www.citrosept.lt

TAIP PAT SKAITYKITE