Anot neseniai atliktos studijos, per daug miego organizmą veikia išties neigiamai, kita vertus, per mažai miego jį tiesiog žudo, praneša „The Washington Times”.
Britų atliktos studijos rezultatai leidžia teigti, jog tradiciškai norma laikomos 8 val. miego per parą sveiko žmogaus organizmą gali išvesti iš rikiuotės, mat optimalus miegui skirtas laikas yra viena valanda trumpesnis. Kasmetinėje Londone vykusioje konferencijoje miego tema Warwicko universiteto Širdies ir kraujagyslių skyriaus profesorius daktaras Francesco Cappuccio sakė, jog kelerių metų trukmės studija, kurios metu buvo stebimi daugiau nei 10 tūkst. Jungtinės Karalystės darbuotojų miego įpročiai, parodė, jog chroniškas miego trūkumas riziką būti ištiktam mirties dėl sutrikusio širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimo padidėja daugiau nei dvigubai. Ne ką mažiau, kaip paaiškėjo, sau kenkia ir miegaliai – polinkis miegoti daugiau nei 8 val. per parą tikimybę mirti dėl priežasčių, susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat padidėja kiek daugiau nei 2 kartus.
F. Cappuccio teigimu, kokybiškas nakties miegas mūsų amžiuje tapo vis sunkiau įgyvendinama prabanga: kelios valandos nuolat trikdomo nakties miego industrinėje visuomenėje jau seniai nėra neįprastas reiškinys, nes daugiau laiko darbui ir pramogoms skiriantys žmonės neišvengiamai turi kažkam jo skirti mažiau.
Šiuo metu per 40 mln. britų bei beveik 70 mln. amerikiečių pripažįstami turintys įvairių miego sutrikimų. Ypač ši problema aktuali paauglystėje – kaip spėjama, dėl vadinamojo „netikusio miego” (junk sleep), kuomet miegantys vaikai ir jaunuoliai patiria neigiamą toje pat patalpoje veikiančių elektros prietaisų poveikį.
Vis dėlto, amerikiečiai, atrodo, aptiko naują idealią nakties miego trukmę: F. Cappuccio duomenimis, menkiausią sveikatos sutrikimų riziką patiria JAV gyventojai, miegantys vidutiniškai 6,9 val per parą darbo savaitės metu bei apytiksliai 7,5 val savaitgaliais.
Įdomu, jog ilgą laiką idealia miego trukme amerikiečiai laikė Thomo Edisono įvardytas 10 val. per parą.
Beje, dar vienas netikėtumas F. Cappuccio pristatytoje studijoje buvo profesoriaus pristatytas savotiškas neišsimiegojimo privalumas. Anot Cappuccio, dažnai neišsimiegantys ir nuolatiniu mieguistumu besiskundžiantys asmenys, kaip paaiškėjo, gerokai mažiau rizikuoja susižeisti ar būti sužeisti. Manoma, jog taip yra dėl mieguistumo sukeliamos apatijos, atimančios norą užsiimti rizikinga, judria veikla bei sumažinančios natūralų žmogaus polinkį ieškoti nuotykių.
