Kas su­ke­lia ag­re­si­ją

Moks­li­nin­kai išsiaiški­no vyrų po­lin­kio į ag­re­si­ją priežas­tis. Su­ras­ti at­sa­ky­mą jiems padėjo ge­ne­ti­ka.

Pa­si­ro­do, po­linkį į ag­re­si­ją nu­le­mia vie­nas 2a ti­po se­ro­to­ni­no re­cep­to­rius ko­duo­ja­nč­io ge­no va­rian­tas. Ta­č­iau ne vi­si vy­rai, tu­rin­tys „ag­re­sy­vu­mo ge­ną”, el­gia­si ag­re­sy­viai.

Ag­re­si­jos pa­si­reiški­mą są­ly­go­ja įvairūs fak­to­riai – ci­niškas ir priešiškas nu­si­tei­ki­mas ap­lin­ki­nių požiū­riu, išsi­la­vi­ni­mo sto­ka ir pan.

At­likę ty­ri­mą moks­li­nin­kai nu­statė, jog vy­rai, ku­rie įniršio prie­puo­lio me­tu linkę nau­do­ti fi­zinę jėgą – laužo daik­tus, mušasi – dažniau yra fer­men­to mo­no­a­mi­nok­si­dazės „mažai ak­ty­vios” for­mos nešio­to­jai. Ši for­ma dažnai ap­tin­ka­ma nu­si­kaltėlių or­ga­niz­me. Ta­č­iau eks­pe­ri­men­to su ma­ka­ko­mis re­zul­ta­tai įti­ki­na, jog net ir ge­ne­tiškai lin­ku­siems į ag­re­sy­vu­mą pa­ti­nams ag­re­si­ja ga­li ne­pa­si­reikšti, jei­gu jie vai­kystėje bu­vo ap­sup­ti mo­ti­niškos meilės. Tikėti­na, jog toks dėsnin­gu­mas pa­si­reiškia ir žmonėms.

TAIP PAT SKAITYKITE