Hempo

Sunkesnė finansinė padėtis koreguoja pirkimo įpročius

Sunkesnė finansinė padėtis koreguoja pirkimo įpročius

Didelė dalis Lietuvos gyventojų savo regėjimo komfortui ir akių sveikatai neskiria pakankamai dėmesio. Kaip parodė tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, beveik penktadalis respondentų (18 proc.) atidėlioja naujų akinių įsigijimą svarbiausia to priežastimi įvardindami kainą. Sunkesnė finansinė padėtis lemia ir itin rizikingų įpročių bei vartojimo elgsenos formavimąsi: naudojami šeimos narių akiniai, šis būtinas aksesuaras vis dar perkamas turguje ar nespecializuotose parduotuvėse.

Tyrimas parodė, kad nei vienas apklausoje dalyvavęs studentas ar moksleivis neperka akinių turguje ir parduotuvėse.

Visgi, taupančiųjų sveikatos sąskaita mažėja ir vis daugiau pirkėjų renkasi specializuotas paslaugas teikiančius profesionalus. Optikos tinklo „Fielmann“ vadovas Gintautas Kersnauskas taip pat pastebi, kad žmonės vis dažniau linkę investuoti į kokybiškus akinių lęšius. Tuo tarpu taupoma paprastai rėmelių sąskaita – sumažėjus pajamoms itin didelė dalis gyventojų bando gyventi „nuo akcijos iki akcijos“ principu. „Pastaraisiais metais lietuviai buvo linkę priderinti savo asmeninį poreikį prie optikose esančių specialių pasiūlymų“, – sakė G. Kersnauskas. „Į optikas užsukantys pirkėjai dažniau žino, už kokią sumą jie galėtų įsigyti akinius, o ne kokių akinių reiktų jų akims“.

Remiantis apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų, rezultatais, kone pusė šalies gyventojų (47 proc.), turinčių regos sutrikimų, kainą įvardija kaip svarbiausią veiksnį, renkantis akinius. Finansinių apribojimų nejaučia ir akinius pagal konkretų poreikį įsigyja 19 proc. respondentų, turinčių regos problemų. Kaina turi mažesnę reikšmę 45-64 amžiaus grupės asmenims su aukštuoju išsilavinimu.

Atlikta apklausa parodė, kad nusprendus įsigyti akinius, labiausiai pasitikima optikomis – čia perka 83% apklaustųjų. Optikas dažniau renkasi moterys (44 proc.), vyresnio amžiaus žmonės nuo 55 iki 64 ir nuo 65 iki 74 m. (atitinkamai 67 ir 72 proc.). Turguje akinius perka 6 proc. gyventojų parduotuvėse – 5 proc., mažiau nei 5 proc. juos skolinasi iš šeimos narių. Vartojimo elgsena išsiskiria ir pagal šeimyninę padėtį – paaiškėjo, kad iš visų apklaustųjų turguje dažniausiai akinius perka našliai (net 10 proc.). Apklaustuosius išskiriant pagal darbovietes, optikas daugiausiai renkasi vadovai ar įmonės savininkai (68 proc.) ir pensininkai (66 proc.).

Tyrimas parodė, kad nei vienas apklausoje dalyvavęs studentas ar moksleivis neperka akinių turguje ir parduotuvėse. Tai galima aiškinti jaunosios kartos informuotumu apie rizikas, iškylančias įsigyjant specifines prekes nespecializuotose prekybos vietose, didesniu poreikiu turėti galimybę rintis ir platesnio asortimento.

TAIP PAT SKAITYKITE