Skaičiuojama, kad net apie 85 procentai žmonių pasaulyje turi netaisyklingą sąkandį. Nors įprastai tokiu atveju į odontologus kreipiamasi dėl estetinių priežasčių, gydytoja odontologė pabrėžia, kad specialistus dažniau neramina medicininės netaisyklingo sąkandžio pasekmės sveikatai. Kokios jos gali būti ir kas gali padėti netaisyklingo sąkandžio problemas išspręsti laiku?
Negrįžtamos žalos galima išvengti
Pasak „Vilniaus implantologijos namų“ gydytojos odontologės Aušros Vaškelienės, netaisyklingo sąkandžio problema gali būti pastebima net ir plika akimi, o tikrieji padariniai pasireikšti dar rimtesnėmis sveikatos problemomis.
„Visų pirma, netaisyklingas sąkandis keičia žmogaus mimiką ir veido profilį, tad keičiasi žmogaus simpatiškumas ir įtaigumas. Didelė dalis pacientų teigia, kad netinkamas sąkandis ir kreivi dantys lemia prastesnę emocinę būseną, kenkia asmeniniam gyvenimui ir karjerai. Be to, pasunkėja valgymo procesas – žmogus negali tinkamai atkąsti maisto, tą bando daryti šoniniais dantimis.
Pakitęs sąkandis gali lemti ne tik per didelę žandikaulio apkrovą, bet ir kaklo, nugaros, galvos skausmus, dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų gali būti sunku kvėpuoti per nosį, o naktį sudėtinga tinkamai pailsėti“, – vardija gydytoja odontologė.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į kitą dažną netaisyklingo sąkandžio pasekmę – patologinį dantų nusidėvėjimą, kuomet dėl netaisyklingos viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų padėties netinkamai pasiskirsto dantims tenkantis krūvis ir jie dyla ne tose vietose, kur įprastai turėtų dilti.
„Normalus dantų nusidėvėjimas per metus yra 0,01 milimetro, tad per 100 metų normaliai nudėvime 1 milimetrą savo danties aukščio, – pasakoja A. Vaškelienė. – Visgi praktikoje labai dažnai stebiu 20–30 metų pacientus, kurie yra jau netekę 2–3 milimetrų savo danties. Tokiais išskirtiniais atvejais tenka imtis didelės apimties plombavimo ir protezavimo, kad būtų atkurtas prarastas sąkandžio aukštis.“
Ne tik jauno amžiaus žmonėms
Kad netektų susidurti su įvairiomis netaisyklingo sąkandžio pasekmėmis, „Vilniaus implantologijos namų“ gydytoja odontologė ragina jo problemas pradėti spręsti kuo anksčiau pasitelkiant dantų tiesinimo procedūrą.
„Dantų tiesinimas jokiu būdu nėra skirtas tik vaikams ar paaugliams. Dažnai tenka susidurti su standartiniu pacientų stereotipu, kuomet manoma, jog jau vyresniame amžiuje tiesinimas nebeturi prasmės ir priduriama – „gaila, kad tėvai vaikystėje nesutvarkė“. Nors dažnu atveju jauno amžiaus žmonėms gydymas yra paprastesnis, nes vaiko ar paauglio kaulai dar auga, o kramtymo raumenys vystosi, tai tikrai nereiškia, jog tiesinimo reikia atsisakyti vyresniame amžiuje“, – dažną nusistatymą komentuoja A.Vaškelienė.
Kita dažna priežastis, dėl kurios ilgai nesiryžtama kreiptis į specialistus, pasak A. Vaškelienės, įsitikinimas, kad dantis tiesinti galima tik breketais, o tai – labai matomas procesas.
„Įprasta manyti, jog breketai yra vienintelis sprendimas dantų tiesinimui, bet tokio dantų tiesinimo būdo prisibijoma dėl estetinių sumetimų, o ir vengiama sudėtingos breketų priežiūros. Be to, neretą atbaido dažnų apsilankymų pas gydytoją poreikis“, – vardija gydytoja odontologė, – Gera žinia ta, kad dantų tiesinimas dabar gali būti nematomas, nes pacientus galime gydyti skaidriomis tiesinimo kapomis.“
Kapų nešiojimas yra neskausmingas, tuo tarpu metaliniai breketai dažnai braižo ir žaloja jautrią burnos gleivinę, sukelia net žaizdas. Specialistė atskleidžia, kad didžiausi kapų privalumai yra lengva burnos higiena, mat valgant ar valantis dantis kapas galima nusiimti. Be to, nereikia riboti savo mitybos atsisakant kieto ar lipnaus maisto. Nors tiesinimo laikotarpis yra individualus ir priklauso nuo paciento dantų būklės, gera žinia ta, kad dantis tiesinant kapomis daug rečiau tenka lankytis pas odontologą – įprastai kas 3–4 mėnesius.
