Ką reikia daryti, kad Lietuvos vaikai užaugtų nejausdami patyčių kartėlio? Šį klausimą kėlė vykusios socialinės akcijos „Savaitė be patyčių” iniciatoriai.
Savus vaikystės be patyčių receptus pateikia garsūs šalies žmonės, ieškantys sprendimų, kaip mūsų visuomenę išmokyti gyventi be užgauliojimų.
Tikėti, viltis ir mylėti
„Iš visos širdies linkiu, kad „Savaitė be patyčių” taptų gyvenimu be patyčių. Nuodėmės pažeista mūsų žmogiškoji prigimtis aštriai ir negailestingai atsispindi vaikų ir jaunimo tarpusavio santykiuose, kupinuose noro dominuoti, puikuotis materialiomis vertybėmis ir siekti pasisekimo bei pripažinimo bet kokiomis priemonėmis. Mano giliu įsitikinimu, tik dieviškųjų dorybių – tikėjimo, vilties ir meilės diegimas ir puoselėjimas kasdienybėje gali padėti atkurti pažeistą santykį su Dievu ir artimu”, – sako aktorė Dalia Michelevičiūtė.
Rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis, paklaustas, kodėl, jo manymu, vaikai tyčiojasi, skaudina ir žemina kitus, atsako: problema – meilės stygius.
„Kelias minutes per parą tėvai skiria vaikams? Tris keturias… Dešimt? O dėmesys ir meilė, laikas, skirtas būti su vaiku, yra geriausia prevencija. Nepakrautas akumuliatorius toli nevažiuoja. Vaikas dažnai neturi ką atiduoti visuomenei, nes nėra gavęs. Pagrindinė bėda – muštas nežino, kaip auginti nemuštą”, – anot žinomo kūrinių vaikams autoriaus, dirbti reikia su tėvais, žurnalistais ir Seimo nariais – „kad jie nebesimuštų”.
Priežastis – nuoskaudos
Trijų vaikų mama Nomeda Marčėnaitė teigia ir pati vaikystėje patyrusi patyčių. „Vyresnėje klasėje besimokantis berniukas, kai išdrįsau jam dėl kažko paprieštarauti, labai trumpai apibūdino mano vietą pasaulyje: ,,O tu, stora, tylėk!” Ir jam pavyko. Užsičiaupiau pamiršusi dėl ko buvau išsižiojusi, o vėliau daugybę metų negalėjau atsikratyti komplekso, kad esu per stora ir nepatraukli, nors tai, sprendžiant iš nuotraukų, buvo netiesa”, – savo patirtimi dalijosi menininkė.
Kodėl vieni tampa labai jautrūs pažeminimui, o kiti linkę menkinti šalia savęs esančiuosius? „Gali būti, kad priežastys panašios – nuolat patiriamas pažeminimas pačiomis įvairiausiomis formomis. Tik mūsų nuoskaudos transformuojasi į skirtingus elgesio modelius – dalį vaikų paverčia budeliais, kitus – aukomis”, – svarstė N.Marčėnaitė.
Blogi pavyzdžiai įkvepia?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę liūdina, kad iki šiol daugeliui atrodo, jog vaikai vienas kitą įžeidinėjo visada ir tai yra priimtina vaikų bendravimo dalis, nes tai juos ugdo ir stiprina. Tačiau, pasak kontrolierės, vaikas, nuolat patirdamas patyčias, pradeda manyti, kad yra bejėgis pakeisti situaciją, todėl nuleidžia rankas, nesiima jokių veiksmų, nesigina.
„Patyčios mokyklose neturėtų būti vien vaikų problema. Apie tai, kad vaikui negera ir kodėl taip atsitiko, būtinai turi žinoti ir suaugusieji. Vaikas neturi bijoti, kad pasisakęs mokytojui arba tėvams, bus apkaltintas ir apvadintas skundiku”, – sako E.Žiobienė.
Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras teigia, kad vaikai tyčiojasi, skaudina, žemina kitus, nes to išmoksta iš suaugusiųjų. „Po to įprantama taip elgtis ir net galvoti, kad tai normalu. Jei suaugusieji nesityčiotų iš kitų, tai ir vaikai nebesityčiotų. Arba atvirkščiai: jei vaikai nustotų tyčiotis vieni iš kitų, pamažu nustotų tai daryti ir suaugusieji, juo labiau, kad po kurio laiko vaikai ir taps tais suaugusiaisiais”, – teigia D.Pūras.
Sužeistas kanda kitam
Kino režisierė Giedrė Beinoriūtė pastebi, kad žmogui nedaug reikia, jog jis pasijustų laimingesnis – kartais užtenka vieno žodžio ir jam pakyla ūpas, atsiranda įkvėpimas ir motyvacija.
„O kodėl norisi skaudinti, žeminti kitą? Kaip sužeistas žvėris būna piktas ir pavojingas, taip ir žmogus, kuriam skauda, kuris kažko negali, stengiasi kąsti kitam, tarsi manytų, jog nuo to pasijus geriau. Turbūt tiesiog turėtume labiau rūpintis vieni kitais, dalytis tuo, ką turime, bendradarbiauti, džiaugtis vieni kitais”, – svarsto G.Beinoriūtė.
Televizijos laidų vedėja Palmira Galkontaitė visiems, norintiems užkirsti kelią patyčioms jų gyvenime, siūlo sugrįžti prie knygų. „Prie geros literatūros. Tokios, kurioje herojus niekada neskriaudžia silpnesniojo. Atvirkščiai – stoja jo ginti. Kurioje tiek daug gyvenimo atspalvių, tiek daug visų mūsų „kitokių”, kad neišvengiamai ima plėstis tolerancijos ribos, dilgsėti sąžinė ir ateina žinojimas, kuo iš tiesų gali didžiuotis, o dėl ko turėtų būti gėda”, – mano žurnalistė.
Naudinga žinoti
Akcijos „Savaitė be patyčių” iniciatoriai – VšĮ „Vaikų linija” – pasirengę padėti visiems emocinį terorą patiriantiems vaikams ir jų tėvams. Jos savanoriai yra pasirengę suteikti patarimų, kaip elgtis, patiriant patyčias, tel. 116 111 arba apsilankius tinklalapyje www.vaikulinija.lt.
