Jeigu vaikas dažnai sapnuoja košmarus, tai tarsi raudona lemputė signalizuoja, jog šeimos santykiuose kažkas ne taip. Vaikų išgyvenimai šeimoje atsikartoja jų sapnuose. Košmarai turėtų skatinti tėvus susimąstyti, kas vyksta namuose ir kaip tai veikia vaiko psichiką. Sapnas – geriausia diagnostinė medžiaga.
Kuo gali virsti naktiniai vaikų „siaubo filmai”? Pasak psichologo psichoterapeuto A. Zacharovo, – nepasitikėjimu savimi, chronišku nerimastingumu, teigiamų emocijų slopinimu, beviltiškumo jausmu. „Analizuokite vaiko sapnus ir ieškokite juose ne mistinio, o jūsų gyvenimą atspindinčio pagrindo, – pataria psichologas. – Pasikalbėkite su neramiai miegančiu vaiku, lyg tarp kitko pasiteiraukite, ką gero ir blogo jis sapnavo, ką norėtų susapnuoti.”
Kokios blogų sapnų sąsajos su šeimyniniais santykiais?
Anot psichologo, jeigu mažas vaikas dažnai sapnuoja baisiu personažus (vilką, slibiną, raganą, o vyresnis – skeletus, juodą ranką ir pan.), tai rodo, kad jo dvasinė pusiausvyra pažeista.
Kai kurie vaikai sapne pavirsta kažkuo kitu: tai liudija neįsisąmonintą baimę prarasti savąjį „aš”. Dažniausiai taip nutinka vaikams, kurių tėvai pernelyg reiklūs ir griežti.
Jeigu sapnuojama motinos mirtis, tai atspindi, kad vaikas patiria ankstyvą nerimą, kuris susijęs su nepakankamu emociniu kontaktu.
Vaiko dažnai sapnuojamas bejėgiškumas pavojaus akivaizdoje atspindi tėvų grasinimus, netgi negailestingą elgesį.
Vaikas sapne lieka vienui vienas, be suaugusiųjų, su jam grasinančiomis būtybėmis – tai liudija, jog jis jaučiasi emociškai tėvų atstumtas.
Emocinis suaugusiųjų šaltumas, nesugebėjimas suskubti į pagalbą sapne atsikuria kaip suglumimas, panika, blogio pergalė.
Neprognozuojamas suaugusiųjų elgesys, nenuoseklumas bendraujant su vaiku sapnuose pasireiškia kaip netikėtumas – staigus baisių paveikslų atsiradimas, kai nėra laiko adekvačiam, logiškai motyvuotam atsakymui.
Magiška, okultiška atmosfera šeimoje, suaugusiųjų hipochondrija, kalbos apie ligas, mirtį užkrečia vaikus nerimu ir atsispindi sapnuose mirtinu pavojumi gyvybei.
Kai šeimoje nėra pozityvių permainų, vien chroniški tėvų konfliktai, – visa tai virsta depresyvia vaiko pasaulėjauta.
Kas skatina vaiko košmarus?
* Nejautrumas vaiko emociniam gyvenimui, per didelė distancija, atsiribojimas.
* Moralizavimas neįtvirtinant asmeniniu pavyzdžiu; reikalavimų formalizmas, demagogija.
* Nenuoseklumas, neprognozuojamas tėvų elgesys.
* Neapibrėžtumas, impulsyvumas.
* Kritika, nepasitikėjimas vaiko galimybėmis ir patirtimi, grasinimai.
Bet kokie santykių su vaiku nukrypimai provokuoja neurozės faktorių atsiradimą. (Keturi ir daugiau faktorių gali reikšti neurozę jei ne artimoje, tai tolimoje ateityje.)
Košmarų pagrindas yra baimės, kurios dauginasi vaikų psichikoje. Sapnai – dienos išgyvenimų atspindys.
Psichologojo rekomendacijos
Jeigu vaiko miegas neramus, nereikia su juo elgtis per daug principingai, „pratinti” miegoti vienam kambaryje ir dar uždarius duris. Verčiau pasiguldykite vaiką netoli savęs, papasakokite ramiai nuteikiančią istoriją, paglostykite, palinkėkite labos nakties.
Jokiu būdu negalima vaikui leisti prieš miegą žiūrėti kriminalinių laidų, sočiai prisivalgyti, aktyviai žaisti.
Netgi tokie paprasti dalykai, kaip kojų plovimas prieš miegą vėsiu vandeniu ir kambario išvėdinimas gali sumažinti košmarų tikimybę.
Netgi vaiko lovos pastatymas turi reikšmės: ji turi stovėti pagal magnetinę Žemės ašį, ne tamsiame kampe ir ne pernelyg šviesioje vietoje. Baldų ir šiaip daiktų vaiko kambaryje turi būti saikingai.
Jeigu vaikas sapnuoja kažką baisaus, prieikite prie jo, paglostykite, pasakykite keletą švelnių žodžių. Nežadinkite tokio vaiko iš ryto žadintuvu, per staigiai. Verčiau paglostykite, kalbėkite ramiai.
Kuo nervingesnis vaikas, tuo lėtesnis turėtų būti jo atsibudimas ir atsikėlimas.
Dieną vaikui turi būti suteikta galimybė daug žaisti ir judėti. Kuo labiau dieną jis pavargs fiziškai, tuo geriau miegos naktį.
Ypač reiktų atkreipti dėmesį į vaikus, dažnai sergančius viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Šių takų susiaurėjimas dėl uždegimo proceso apsunkina plaučių aprūpinimą deguonimi, ir smegenys, sukeldamos hipoksijos efektą, sykiu kelia pavojų gyvybei.
Niekada nesiaiškinkite santykių prie miegančio vaiko.
Jeigu vaikas turi neurotinių sutrikimų dėl buvusio išgąsčio arba psichinės traumos, būtina pasikonsultuoti su psichoterapeutu, nes ši patirtis blogai veikia asmenybės raidą.
Košmarams „gydyti” taikoma žaidimų metodika, atkurianti traumuojančią ankstyvosios vaikystės išgyvenimų patirtį.
Informaciją apie ankstyvuosius vaikų išgyvenimus galima gauti iš piešinių, spontaniškų ir specialių žaidimų.
