Iš tiesų daugeliui tėvų tokiu atveju kyla klausimas, ką daryti? Nekreipti dėmesio, drausti, pasišaipyti ir taip išvaryti tą nematomą būtybę, o gal su juo susidraugauti? O gal problema čia didesnė ir reikalauja specialisto konsultacijų? Ramybės, ramybės ir dar kartą ramybės – nieko baisaus čia nėra. Visų pirma reikėtų išsiaiškinti jūsų vaiko gyvenime svarbaus šio nematomo veikėjo atsiradimo priežastis.
Dėmesio stoka
Tikriausiai visi puikiai prisimenate pasaką apie Mažylį ir Karlsoną. Tas nutrūktgalvis storulis buvo ne kas kitas, kaip paties Mažylio sugalvotas ir jam vienam matomas bičiulis. Žaisdamas su Karlsonu, berniukas kompensuodavo darbuose paskendusių tėvų dėmesio trūkumą. Todėl Mažyliui sykį buvo labai keista išgirsti iš savo tėvų, kad šie jo už jokius pinigus niekam neatiduotų. Jis nemanė esąs taip mylimas.
Gal ir jūsų vaikui tiesiog trūksta dėmesio ir meilės? Mažajam visiškai nesvarbu, jog nepamiršote jo nuprausti, aprengti, pamaitinti ar nupirkti naują žaislą. Jam to per maža, meilę jis vertina kitaip. Jam svarbu, kad tėvai nepamirštų išklausyti jo dienos įspūdžių, su juo pasikalbėti ar tiesiog paprasčiausiai pasakyti, jog yra mylimas. Tėvų meilė vaikams, atrodytų, yra savaime suprantamas dalykas, tačiau mažylis apie tai gali nė nenutuokti, todėl kasdien kartojama paprasčiausia frazė „aš tave myliu” reikalo tikrai nepagadins. Ne mažiau nei pokalbiai vaikui svarbūs ir fiziniai kontaktai su tėvais: pamylavimai, pakutenimai, glostymai, net ir grumtynės.
Dėmesio gali būti ir per daug
Taip taip, jūs perskaitėte teisingai, kartais vaikams jūsų yra per daug. Tada mažyliui taip pat atsiranda poreikis bendrauti su savo draugu, o ne su tuo, su kuriuo jam leidžia tėvai. Nepamirškite, kad jūsų vaikas taip pat yra asmenybė ir jam, kaip, beje, ir jums, kartais norisi asmeninės laisvės, erdvės, tiesiog pabūti vienam. Jei pripažinsite, kad vaikas nėra visiška jūsų nuosavybė, kad jis irgi žmogus, turintis savų poreikių, taip pat galintis priimti sprendimus, nematomas draugas išnyks ar tiesiog „išvažiuos gyventi kitur”.
Mažyliui tiesiog liūdna
Daug dažniau išgalvoti draugai apsigyvena darželio nelankančių vaikų kambariuose. Kodėl? Tiesiog vaikas turi marias laiko, bet nežino, kuo užsiimti, todėl leidžia jį nuobodžiai. Nei auklė, nei seneliai negali mažyliui kompensuoti bendravimo su vaikais trūkumo. Na ir kas, kad jie kartu skaito knygeles, piešia. Tačiau juos vargiai įsivaizduojame su vaiku nutrūktgalviškai šėlstančius, ropojančius kilimu ar šokinėjančius ant lovos. Štai to vaikui labiausiai ir trūksta. Ką daryti? Mažylis mažiau bendraus su nematomu draugu, jei jam bus suteikta galimybė dažniau matytis ir žaisti su jo bendraamžiais. Jei vaikas nelanko darželio, pasistenkite, kad bent keletą kartų per savaitę jis galėtų lankyti įvairius būrelius ar užsiėmimus.
Kaip reaguoti į nematomą vaiko draugą?
- Pabandykite su mažyliu pasikalbėti apie jo draugą: kaip jis atrodo, ką veikia. Išgalvoto bičiulio nereikia neigti.
- Jokiu būdu nesijuokite iš vaiko fantazijos kūrinio, antraip išgalvotas draugas niekur nedings, tačiau jis bus nuo jūsų slepiamas.
- Paprašykite vaiko nupiešti savo bičiulį. Piešinys gali būti tiesiog raktas į vaiko pasaulį, padėsiantis išsiaiškinti nematomo draugo atsiradimo vaiko gyvenime priežastį. Jei vaiko piešinėlyje matysite chaotiškus, tačiau linksmus žaidimus, galite manyti, kad jam tiesiog trūksta bendravimo. Jei šis draugas pasirodo naktį, vadinasi, jūsų vaikui nepatinka migdymo ritualas. Gal nepasekate jam pasakų prieš miegą ar neapkamšote antklode? O gal jūsų vaikas paprasčiausiai bijo tamsos, kurią nematomas draugas padeda įveikti?
