Pirmieji mėnesiai su kūdikiu – tai nuostabus, bet ir iššūkių kupinas laikotarpis. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių – vaikų dantų dygimas. Tėvai neretai pastebi, kad šiuo laikotarpiu mažylis tampa irzlesnis, pradeda prastai miegoti, dažniau verkia ar nori būti nuolat ant rankų. Ar tai normalu? Ir kaip palengvinti vaiko savijautą?
Vaikų dantų dygimas – tai natūralus vystymosi etapas, tačiau jis gali sukelti daug nerimo tiek kūdikiui, tiek jo tėvams. Blogesnis miegas, neramumas ir diskomfortas dažniausiai yra laikini reiškiniai, kuriems pasibaigus sugrįžta ramybė. Svarbiausia – išlikti švelniems, kantriems ir pasirūpinti tiek kūdikio, tiek savo emocine sveikata.
Kada prasideda vaikų dantų dygimas?
Nors kiekvienas vaikas yra individualus, dažniausiai pirmieji dantukai pradeda dygti nuo 4 iki 7 mėnesių amžiaus. Tačiau yra kūdikių, kuriems pirmieji dantys išlenda jau 3 mėnesių, o kitiems – tik po pirmojo gimtadienio. Dantų dygimo eiliškumas paprastai toks:
- Apatiniai centriniai kandžiai;
- Viršutiniai centriniai kandžiai;
- Šoniniai kandžiai;
- Krūminiai dantys;
- Iltiniai;
- Antrieji krūminiai.
Visi 20 pieninių dantų dažniausiai išdygsta iki trejų metų amžiaus.
Kodėl dantų dygimas paveikia miegą?
Dygstant dantims, vaiko organizme vyksta daug pokyčių. Dantenos tampa jautrios, kartais patinsta ar net parausta. Dėl to kūdikis jaučia diskomfortą, kuris ypač sustiprėja vakare arba naktį, kai organizmas nurimsta. Štai keli simptomai, kurie gali paveikti miegą:
- Padidėjęs seilėtekis
- Noras viską kišti į burną
- Dirglumas, dažnas verkimas
- Atsisakymas valgyti ar žįsti
- Prabudimai naktį ir sunkesnis užmigimas
Nors šie simptomai dažni, svarbu atminti, kad jie nebūtinai reiškia ligą – tai natūrali vaikų dantų dygimo proceso dalis.
Kaip padėti vaikui geriau miegoti?
Norint pagerinti vaiko savijautą ir miego kokybę dygimo metu, verta taikyti šiuos būdus:
- Dantenų masažas: švelniai masažuokite kūdikio dantenas švariu pirštu ar specialiu masažuokliu.
- Kramtukai: duokite šaldytą, bet nešaltą kramtuką – tai sumažins dantenų niežėjimą.
- Skysčių pakankamumas: seilėtekio metu organizmas netenka daugiau skysčių, todėl pasiūlykite daugiau gerti.
- Rami aplinka prieš miegą: nustatytas miego režimas, šilta vonelė ar lopšinė padės vaikui atsipalaiduoti.
- Homeopatinės ar natūralios priemonės: kai kurie tėvai renkasi natūralius gelius ar specialias priemones, kurios malšina dantenų skausmą (pasikonsultuokite su gydytoju).
Jeigu dygimo metu vaikas karščiuoja, labai dažnai viduriuoja ar vemi, svarbu kreiptis į gydytoją – tai gali būti ne dantų dygimo, o kitos ligos požymiai.
Ką daryti, jei miegas vis tiek labai sutrikęs?
Kartais net ir pritaikius visus patarimus, kūdikis naktį dažnai prabunda. Tokiu atveju labai svarbu:
- Išlikti kantriems: tai laikinas etapas, kuris baigsis, kai dantys prasikals.
- Keistis naktiniais budėjimais su partneriu: taip abu tėvai galės bent šiek tiek pailsėti.
- Pasikalbėti su specialistu: jeigu nemiga užsitęsia, verta kreiptis į pediatrą arba vaikų neurologą.
Svarbu suvokti, kad prastas miegas nėra blogo auklėjimo rezultatas – tai dažnas reiškinys, susijęs su fiziologiniais pokyčiais.
Tėvų emocijos dygimo laikotarpiu
Nors daugiausia dėmesio skiriama kūdikio savijautai, tėvai taip pat patiria nuovargį, nerimą ar net bejėgiškumo jausmą. Bendra nuotaika šeimoje gali stipriai keistis, ypač jei vaikas ilgai nemiega, o mama ar tėtis neturi galimybės pailsėti. Ką daryti?
- Ieškoti palaikymo tarp artimųjų – galbūt seneliai ar draugai gali padėti.
- Pasikalbėti su kitais tėvais – bendruomenės palaikymas itin svarbus.
- Priimti, kad ne viską galime sukontroliuoti – šis etapas praeis.
Būtina pasirūpinti ir savo gerove, kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti vaiku.
