A. Bartaškienė pasakojo, kad paprastai moterims siūlanti grįžti namo, ramiai atsisėsti, paimti du lapus ir surašyti ant kiekvieno pliusus bei minusus: ant pirmojo – jei gimdys, antrojo – jei negimdys. Ir tik tada spręsti.
„Žinoma, pasitaiko visko. Kai kurios moterys ateina svarsčiusios ne dieną ir ne dvi, tad jos sprendimą priima ne spontaniškai. Tačiau dažnai išsigąsta to netikėtumo. O ramiai apsvarsčiusios moterys nusprendžia gimdyti. Tad, ko gero, kiekvienam ginekologui yra didžiausias džiaugsmas, jei pavyko pakeisti sprendimą nors vieno vaiko naudai“, – sakė akušerė ginekologė.
Rekomenduoti psichologą
„Moteris, sužinojusi, jog laukiasi (nesvarbu, planuotai ar ne), dažniausiai sutrinka, kinta jos emocijos, – portalui sakė psichologė Žydrūnė Jankauskienė. – Todėl ginekologas galėtų rekomenduoti moteriai psichologą. Specialisto konsultacija galėtų padėti jai suprasti savo emocinę būseną, baimes, situaciją. Juk dažnai sprendimas nutraukti nėštumą priimamas labai spontaniškai, o ir po aborto išgyvenami įvairiausi jausmai.“
Pasak Ž. Jankauskienės, galbūt ne visada moteris norės eiti pas psichologą, tačiau tokią galimybę ji privalo turėti.
„Visuomenė dar vis įtariai žiūri į psichologus, todėl gali būti, kad ne visos sutiks konsultuotis. Tačiau tokia galimybė turi būti suteikta kiekvienai“, – įsitikinusi Ž. Jankauskienė.
Jokio spaudimo
Dulų asociacijos atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė portalui sakė, kad moteris sprendimą, gimdyti ar ne, vis dėlto turėtų priimti pati.
„Žinoma, sužinojus, jog pastojo, kai kurioms moterims reikalingas laikas situacijai suprasti ir priimti. Nesvarbu, koks bus įstatymas ir numatyti terminai, kokie specialistai jai padės susivokti, nusiraminti, nugalėti savo baimes – svarbiausia, kad moteris pati, niekieno neverčiama ir nespaudžiama, priimtų sprendimą. O ir artimieji turėtų ją nuraminti, bet ne versti vienaip ar kitaip apsispręsti“, – įsitikinusi Dulų asociacijos atstovė.
Kai kuriose šalyse konsultacijos privalomos
Viešosios įstaigos Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė VLMEDICINA.LT pasakojo, kad kai kuriose užsienio šalyse moterims, nusprendusioms nutraukti nėštumą, specialistų konsultacijos yra privalomos.
„Tarkim, Vokietijoje dėl aborto apsisprendusi moteris pirmiausia turi pasikonsultuoti su psichologu ar socialiniu darbuotoju. Ir tik gavusi Krizinio nėštumo centro pažymą apie suteiktą pagalbą ji gali grįžti pas ginekologą, jei vis dėlto apsisprendžia negimdyti“, – teigė Z. Tomilinienė ir pridūrė, kad tokių centrų specialistai paprastai siūlo alternatyvas, materialinę, psichologinę ar socialinę pagalbą.
„Svarbu, kad moteris laiku gautų visą reikiamą informaciją, sužinotų apie pagalbą, vaisiaus vystymąsi ir aborto pasekmes, ką ji bepasirinktų: gimdyti ar ne, ir nepriimtų sprendimo skubotai, kai yra streso būsenos, ar kieno nors spaudžiama“, – įsitikinusi Krizinio nėštumo centro vadovė.
Reikalinga kompleksinė pagalba
„Juk dažniausiai moterys dėl neplanuoto nėštumo yra labai psichologiškai pažeidžiamos, jos kartais patiria artimųjų psichologinį spaudimą, todėl jos abortą mato kaip vienintelę galimybę išspręsti tam tikras problemas. Ginekologo konsultacija tetrunka 15 minučių, o joms išsikalbėti ir ieškoti sprendimo reikia daug daugiau laiko. Poliklinikose prie moterų konsultacijų nėra psichologų, su kuriais jos galėtų pasitarti. Dažnai neužtenka tik psichologinės pagalbos, reikia ir socialinės bei materialinės, kad moteris pasiryžtų gimdyti. Todėl turi būti teikiama kompleksinė pagalba krizę išgyvenančioms nėščiosioms. Tokią pagalbą visoje Lietuvoje turėtų teikti valstybės finansuojami krizinio nėštumo centrai. Mūsų centre šiuo metu dirba 25 savanoriai ir 3 darbuotojai. Žinoma, pagalbą teikiame ne tik vilniečiams. Bet to nepakanka. Todėl jei bus priimtas toks sprendimas, reikia pagalvoti, kur moterys gaus realią pagalbą. Kitu atveju iš tokio sprendimo bus mažai naudos“, – teigė Z. Tomilinienė.
Daugiau informacijos apie pagalbą krizinio nėštumo atvejais galite rasti: www.neplanuotasnestumas.lt
