Beskausmis dantų rovimas – misija įmanoma
Dantų rovimo procedūra žmonėms kelia pačias nemaloniausias asociacijas. Vis dar sklando įsitikinimas, jog dantų šalinimas yra labai skausmingas. Šį mitą paneigsime kartu su Kaune įsikūrusios odontologijos klinikos „Angitia“ vadovu Mindaugu Gaučiu, ilgametę patirtį odontologijos srityje turinčiu specialistu.
Apie ką nori pasakyti tavo liga? Simptomų kalba – II dalis
Likimas – puikiausias gydytojas, išgydantis visus iki vieno. Kiekvienam mūsų jis leidžia pačiam laisvai pasirinkti mokymosi būdą: karališkąjį pažinimo kelią arba įprastinį ligos ir kentėjimų kelią. Atsiųsdamas problemą (ligą), gyvenimas pasiūlo atsisakyti kažko, kas nėra mūsų savastis, pakeisti senus įpročius ir tuo pačiu pašalinti ligos priežastį. Tačiau daugelis tiesiog nenori nieko keisti, mokytis naujo mokslo – gyvenimo harmonijoje.
Ar ne laikas pasirūpinti savo šypsena? Gal Lietuvoje?
Svečiose šalyse gyvenantiems lietuviams dažnai kyla dilema, ar rinktis šalies, kurioje gyvena specialistus ir patikėti jiems savo dantų gydymą, ar visgi, grįžus atostogų į gimtąjį kraštą, skirti laiko savo sveikatai. Dažnas emigrantas, paklaustas, kurios šalies specialistus rinktųsi, vienareikšmiškai atsako, jog Lietuvos. Kodėl? Pirma, dėl galimybės gimtąja kalba užduoti visus rūpimus klausimus ir į juos gauti aiškius atsakymus.
Saulės miesto gyventojams – išskirtinės šypsenos
„Švyti kaip saulė“ – tokiu komplimentu apdovanojamas plačiai besišypsantis žmogus. Nuo šiol gražius žodžius dažniau galės girdėti ir Šiaulių – Saulės miesto – gyventojai.
Dantų balinimas: tiesa, paslėpta po mitais
Patraukli ir graži šypsena yra vienas patikimiausių būdų gerai ir užtikrintai jaustis visose socialinėse situacijose. Dantys bei jų būklė yra neatsiejama gražios šypsenos dalis. Tam, kad dantys būtų sveiki, būtina teisinga jų priežiūra, higienos palaikymas. Tačiau dantų baltumui užtikrinti šių priemonių ir pastangų gali nepakakti. Paprastas ir saugus būdas turėti baltus dantis – profesionalus dantų balinimas. Visuomenėje yra daugybė plačiai paplitusių mitų, susijusių su dantų balinimu bei „liaudiškų“ būdų, kaip šią procedūrą atlikti namuose. Tačiau tik profesionalūs metodai bei tam paruošti specialistai gali užtikrinti patikimą bei saugų rezultatą.
ŠALTALANKIS – VAISTAS NUO 99 LIGŲ
Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Kinijos žmonės buvo pirmieji, kurie pradėjo naudoti šaltalankį kaip vaistą. Nuo daugiau nei prieš tūkstantį metų, kai senovės tibetiečiai pradėjo naudoti šaltalankius, buvo sukurta šimtai Azijos tradicinių receptų ir juos vartojo kartos, panaudojant uogų maistines bei gydomąsias savybes. Pastebėta, kad šaltalankis yra ypač veiksmingas gydant žaizdas, uždegimus, sutrikimus, susijusius su gleivinės membranomis. Šaltalankio uogos padeda susirgus tokiomis ligomis, kaip kosulys, skrepliai, turint skrandžio bei ginekologinius sutrikimus (Risto Erkkola ir Baoru Yang, 2003).
Avietės – antioksidantų šaltinis
Vis greitėjantis gyvenimo tempas daro įtaką mūsų mitybos įpročiams ir maisto produktų pasirinkimui. Nuo viso to smarkiai priklauso mūsų savijauta, darbingumas, bendra sveikatos būklė. Nevisavertė mityba gali būti priežastis virškinimo, širdies, kraujagyslių bei kitų ligų priežastimi. Nuo intensyvaus darbo kompiuteriu ir patiriamo streso, aktyvėja ankstyvas organizmo senėjimas, daugėja laisvųjų radikalų, kurie iškraipo metabolizmo procesus, pažeidžia ląstelių membranas, ribosomas, nukleorūgštis, o tai sąlygoja įvairias lėtines ligas.
Baltymų šaltinis – Lietuviškuose augaluose
Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR bei virškinimo sekretas. Proteinas skatina raumenų jėgos didėjimą atletams, augimą vaikams, padeda spręsti atsiradusius sveikatos negalavimus suaugusiems. Įvairūs proteinai, pavyzdžiui, esantys raudonuosiuose kraujo kūneliuose, hormonuose ir imuninėse ląstelėse, nuolatos pažeidžiami, todėl turi būti atnaujinami.
Ką žinote apie ekologiškus termometrus?
Ekologija ar ekologiška gyvensena šiandienos visuomenėje yra gana „madingi” žodžiai, bet tai turėtų būti ne tik madingi žodžiai. Ekologiška gyvensena turėtų būti suprantama kur kas plačiau nei tik tai, kokį maistą mes valgome ar kokią kosmetiką naudojame… Ekologija – tai mokslas apie organizmų, tame tarpe ir žmogaus, ryšius ir santykius/veiksmus su juos supančia aplinka.
Kuo gyvena Holivudas?
2013 metais grįžęs iš Paryžiaus Pasaulinio veiksmų prieš senėjimą (angl. Anti-age) medicinos ir estetikos kongreso, tiesiai iš oro uosto Vilniuje užsukau į „Maximos“ parduotuvę. Čia dar sykį turėjau progos įsitikinti, kad Lietuvos moterys yra vienos gražiausių, jeigu ne pačios gražiausios Europoje, o gal ir visame pasaulyje. Vis dėlto, turiu pripažinti, į akis krito aiškiai pastebimas fenomenas: netgi iš prigimties labai simpatiškų veido bruožų Lietuvos moterys turi intoksikacijos požymių veide. Ir nebūdamas gydytoju gali pastebėti, kad daugelio net jaunų moterų veido oda turi tai pilką atspalvį, tai pigmentinių dėmių, odos paviršiaus nelygumų, porėtą šerpetojančią odą, ir šių simptomų negali paslėpti netgi storas makiažo sluoksnis.
Kas ketvirtas pas akių ligų gydytoją ateina dėl akių sausumo
Gydytojai pastebi, kad ne tik mažėja žmonių, kurių akys sveikos, bet ir „jaunėja“ akių ligos, o sausų akių sindromas – vienas dažniausių. Kas ketvirtas pacientas oftalmologo kabineto duris praveria todėl, kad vargina akių perštėjimas, ašarojimas, niežėjimas. Šiuo, kaip ir visų kitų ligų, atveju svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Imunitetas – kaip jį galima palaikyti?
Imunitetas – sudėtinga sistema, sauganti organizmą nuo įvairiausių išorės veiksnių, trikdančių jo darbą. Imuniteto sistema – tai jūsų sveikatos sargybinis. Gerai veikianti imuniteto sistema – tai organizmo gebėjimas pasipriešinti virusams, bakterijoms, onkologiniams susirgimams. Tačiau imunitetas turi ir priešingą savybę – imuninė apsauga gali pasireikšti neįprastomis reakcijomis prieš savo ląsteles. Tokios autoimuninės reakcijos gali paskatinti sunkius susirgimus.
Endoekologijos programa
Organizmo endoekologija – imuninės sistemos ilgaamžiškumas ir apsauga. Pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, nagrinėjančių žmogaus ilgaamžiškumą. Bandoma įrodyti, kad žmogus turėtu ir gali gyventi iki 120-ties metų. Moksliniai atradimai ir pasiekimai suteikia daug vilčių. Tačiau šansai pasiekti ilgaamžiškumą mažėja, esant tam tikriems veiksniams…
Dėmesys blakstienoms
Viso pasaulio moterys, dabar itin rūpinasi savo išvaizda. Dažna stengiasi neatsilikti nuo mados tendencijų ne tik garderobu, bet ir makiažu. Šių dienų ritmas verčia mus skubėti, kasdien palikdamas vis mažiau laiko skirti sau. Daug moterų jau susigundė permanentiniu makiažu, o dar daugiau – priaugintomis blakstienomis. Juk tai taip patogu, nereikia skirti laiko jų dažymui, o kasdien galima atrodyti, kaip iš gero tušo reklamos.
Populiariausi riešutai: pasaulis renkasi migdolus, lietuviai – pistacijas
Ruduo – riešutų metas, kai parduotuvių lentynos užpildomos naujo derliaus vaisiais. Pasaulyje priskaičiuojamos net 53 riešutų rūšys. Lietuvą iš įvairių kraštų pasiekia iki 20 riešutų rūšių, jų pasiūla po truputį auga, o tautiečiai eksperimentuoja bei vis dažniau renkasi egzotiškesnes riešutų rūšis.
Andrius Pauliukevičius apie tai, kodėl vištiena sportininkams – neatsiejama kasdienio mitybos raciono dalis
Pasak profesionalų, sportas salėje sudaro vos 20 proc. rezultato, o likę 80 proc. yra mityba. Tačiau mityba turi būti ne tik subalansuota, svarbu ir tai, kokius ir kokios kokybės produktus renkamės. Štai Andrius Pauliukevičius, Lietuvos kultūrizmo čempionas, turintis daugiau kaip 12 metų asmeninio trenerio patirties, tikina, kad vienas esminių produktų kasdieniame sportuojančiojo meniu turėtų būti vištiena.
Prostatos vėžys – liga, bauginanti vyrus: mitai ir realybė
Kiekviena rimtesnė liga yra apipinta mitų ir baimių. Prostatos vėžys – ne išimtis. Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500-600 vyrų. Skaičiai yra dideli, liga – dažna, todėl kiekvienas yra girdėjęs arba net dalijęsis įvairiais mitais apie prostatos vėžio profilaktiką, tai, kas sukelia šią ligą, kiek skausminga diagnostika ir kokie veiksmingiausi gydymo būdai.
Žvynelinė – neužkrečiama!
Visuomenei vis dar trūksta žinių apie žvynelinę. Dauguma žmonių galvoja, kad žvynelinė – užkrečiama liga ir vengia kontakto su sergančiu: bijo prisiliesti, paspausti ranką ar apsikabinti.
Daugiau sergančiųjų inkstų nepakankamumu sulaukia pagalbos
Šiuolaikinės medicinos galimybės ir augantis finansavimas leidžia išgelbėti vis daugiau žmonių, sergančių inkstų nepakankamumu, gyvybių. Tuo tikslu skiriama vis daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) dializės procedūroms apmokėti, inkstų transplantacijos operacijoms atlikti. Tokio gydymo prireikia, kai žmogaus inkstai pilnavertiškai nebefunkcionuoja ir nepašalina iš organizmo nereikalingų medžiagų.
Nešvarūs ligoninių skalbiniai: skalbimo paslaugų įkainiai skiriasi du kartus
Žongliruojant įkainiais, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vėjais paleista virš 70 tūkst. eurų Keturiasdešimt trys ligoninės nuo 2011 m. iki dabar už skalbimo paslaugas tiekėjams sumokėjo 17,8 mln. eurų, tačiau daugiausiai skalbė anaiptol ne didžiausiosios, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikta specializuoto skalbimo paslaugų tiekimo ligoninėse analizė.
Studentų gyvensenos ir sveikatos tyrimas. Ką parodė rezultatai
Atsivertus žurnalą, naujienų portalą ar socialinio tinklo paskyrą, susidaro įspūdis, jog sveika mityba rūpinasi ir aktyviai sportuoja beveik kiekvienas, o ypač – jaunimas. Tačiau tikrieji rezultatai – kitokie: studentų mityba nėra visavertė, vietoj aktyvaus laisvalaikio, sporto jaunuoliai mieliau renkasi kompiuterį, o didžioji dalis merginų stengiasi laikytis dietos.
Vaistininkai: dauguma lietuvių nežino, kad nederinami vaistai gali pakenkti sveikatai
Apie 6 proc. vaistinėse apsilankančių žmonių susiduria su rimtu vaistų nesuderinamumu, galinčiu sukelti pavojų sveikatai. Visgi vaistininkai pastebi, kad apie būtinybę derinti vaistinius preparatus pacientai dažniausiai net nežino. Užkirsti kelią dėl nesuderinamumo galimiems rimtiems sveikatos sutrikimams nuo šiol padeda viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų, jau veikianti ir „Norfos” vaistinėse.
Sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje – ar esate pavyzdys savo vaikui?
Apie „tunkančios Europos“ problemą kalbama vis dažniau ir vis garsiau. Opiausia šios problemos vieta – itin žemas vaikų fizinis aktyvumas. Pasak specialistų, sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi būtent vaikystėje, o jų pasekmės gali turėti įtakos visam tolimesniam žmogaus gyvenimui.
Tyrimas: ne visi pacientai vaistus renkasi pagal veikliąją medžiagą
Daugiau nei du trečdaliai vaistinių pirkėjų supranta, kad vaisto poveikį lemia jame esanti veiklioji medžiaga, o 84 proc. vaistininko patarti pirktų pigesnį vaistą. Tačiau kas šeštas gyventojas mano, kad vaistų poveikis priklauso nuo jų kainos – geresni vaistai esą kainuoja brangiau. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.