Gydytojų teigimu, gyventojai labai retai teiraujasi apie skiepus nuo stabligės – toks klausimas iškyla tik susižeidus. Tačiau kai kasmet Lietuvoje registruojami 2-3 stabligės atvejai, o iš jų 1-2 baigiasi mirtimi, klausti susižeidus gali būti per vėlu.
„Kai pasiteirauju pacientų, ar jie pasiskiepiję nuo stabligės, jie net nustemba. Dažniausiai pacientai nieko nežino apie pačią ligą. Kartais būna girdėję, kad reikia skiepytis po traumos, bet beveik niekas nežino, kad reikalinga revakcinacija kas 10 metų, net kai nėra jokių susižalojimų“, – komentuoja VšĮ Druskininkų PSPC šeimos gydytoja Gintarė Grigaliūnė.
Ji tęsia sakydama, kad daugelis atsisako pasiskiepyti nuo stabligės motyvuodami tuo, kad pastaruoju metu labai daug skiepijosi nuo COVID-19, nori leisti imunitetui pailsėti, taip pat baiminasi šalutinių reakcijų po vakcinos.
Suserga mažai, bet miršta pusė
„Stabligė yra labai sunki liga, mirštamumas nuo šios infekcijos svyruoja nuo 6 iki 40 proc. įvairiose šalyse, priklausomai nuo ligos sunkumo, ligonio amžiaus ir turimų gydymo priemonių“, – aiškina gydytoja.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje mirštamumas nuo stabligės yra kur kas didesnis. Kai kitose šalyse jis siekia iki 20 proc., Lietuvoje nuo šios ligos suaugusiųjų miršta iki 40 proc. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo registruota 17 stabligės atvejų, iš jų – 8 mirties atvejai. Didžiąją dalį sergančiųjų sudarė 60 m. ir vyresni asmenys, kurie nebuvo skiepyti nuo stabligės ar jų imunizacijos būklė buvo nežinoma.
Daugiausiai suserga pavasarį ir vasarą
Šeimos gydytojos teigimu, stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes stabligės sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki 3 metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Suvalgius sporą nieko neatsitinka, nes sukėlėjui daugintis reikia beorių sąlygų – tai turi būti gilios žaizdos, nušalimai ar nudegimai. Geriausias pavyzdys – pėdos žaizda užlipus ant žemėtų įrankių arba vinies.
„Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami pavasarį ir vasarą. Sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Apskritai susirgti gali visi, kurie yra neskiepyti arba po paskutinio skiepo praėjo 10 ir daugiau metų“, – atkreipia dėmesį G. Grigaliūnė.
Gydymas yra, bet efektyviausia – skiepytis
Pagrindinis stabligės simptomas, pasak šeimos gydytojos, yra raumenų spazmai. Jei spazmuoja kvėpavimo raumenys, tokiam pacientui gresia mirtis. Taip pat nuo stiprių raumenų spazmų gali lūžti kaulai arba dantys. Stabligė gydoma antibiotikais ir antitetaniniu serumu, atstatomas elektrolitų ir skysčių disbalansas, jeigu reikia – pacientas intubuojamas.
„Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Vakcinaciją nuo stabligės reikia kartoti kas 10 metų. Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, paskutinį skiepą vaikas gauna 16-kos metų – tai reiškia, kad sulaukus 26-erių būtina revakcinuotis. Vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius. Be to, skiepas yra nemokamas“, – argumentuoja Druskininkų PSPC šeimos gydytoja.
Pagal naujausią apylinkės, kurioje dirba šeimos gydytoja, statistiką, pasiskiepijusiųjų čia padaugėjo 5 kartus.
