Urinal

Psichologas P. Rakštikas: „Prieššventinis sujudimas mieste didina šurmulį ir mūsų galvose“

Dovanų pirkimas

Nors pagalvojus apie šventes prieš akis išdygsta spragsinčio židinio ir šiltos kakavos vaizdai, gruodžio mėnuo retai būna toks ramus bei romantiškas. Artėjant šventėms nemaža dalis žmonių jaučia didėjantį spaudimą dėl dovanų, nerimauja dėl savo finansinių galimybių ar tiesiog jaučiasi vieniši. Anot psichologo Pauliaus Rakštiko, šios emocijos yra normali organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius, tačiau svarbu į tai nenumoti ranka ir ieškoti būdų, kaip sau padėti. Specialistas dalijasi patarimais, kaip sumažinti emocinį įsitempimą, o „Dovanoramos“ vadovė Birutė Kalanovaitė primena, kad šventėms artėjant sumažinti įtampą padės ir pasiruošimas iš anksto.

Kaip turime jaustis šventiniu laikotarpiu?

Psichologas ir atidos mokytojas Paulius Rakštikas pastebi, kad šventinis laikotarpis visus žmones veikia labai skirtingai. Vieniems jis atneša džiugesį, kitiems – įtampą. Stresas yra visiškai normali organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius, bet svarbu įvertinti, kokią įtaką ši būsena daro bendrai mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei.

„Prieššventinis sujudimas mieste didina šurmulį ir mūsų galvose. Labiausiai pastebimas tampa gyvenimo suaktyvėjimas: kamščiai, trumpos šviesios dienos, visa aplinka persmelkta šventinių reklamų, o taip pat metų pabaiga, reiškianti ir papildomą skatinimą kažką suspėti ir užbaigti. Tokios aplinkybės sukuria nemažai spaudimo ir dažnai tai veikia, kaip papildomas streso šaltinis, skatinantis skubėti, atitikti kitų lūkesčius. Jei žmonės jaučiasi vieniši, šventinis laikotarpis gali pastiprinti šį jausmą, priminti apie komplikuotus ar trūkstamus santykius. O kur dar padidėjęs išlaidumas, kuris taip pat daug kam yra jautri tema. Dažnas, pajutęs šiuos dirgiklius, bando skubėti dar labiau, o pavargę pradedame elgtis priešingai, nei iš tikrųjų reikėtų ir jaučiamės sutrikę ar pernelyg įsitempę“, – tikina psichologas P. Rakštikas.

Anot jo, mažinant įtampą verta priminti sau, kad nėra jokio standarto ar taisyklės, kaip turime švęsti ar jaustis prieš šventes: „Šis priminimas sau gali sukurti daugiau laisvės apsisprendimui, kaip nuoširdžiai norime sutikti šventes. Jei jaučiame, kad trūksta socialinių kontaktų ir ryšių, galime paieškoti veiklų, kur susitinka žmonės: tai gali būti ir dekoracijų kūrimo dirbtuvės ar labdarą organizuojančių įstaigų veiklos. Yra daugybė vietų, kur susiburia nepažįstami žmonės ir artumą patiria per bendrą, prasmingą užsiėmimą. Susikūrus daugiau prasmės jausmo, vienišumas nebus toks slegiantis.“

Pataria kasdien skirti bent po valandą sau

Specialistas pastebi, kad vieno recepto, kaip jaustis geriau artėjant šventėms nėra. Tačiau jei pakankamai aiškiai pastebime savo streso šaltinį, galime bandyti jo išvengti arba bent jau sumažinti jo daromą įtaką mums.

„Galime vengti didelio žmonių srauto, apsipirkdami ne populiariausiu metu. Taip pat pasirūpinti kuo daugiau šventinių klausimų išspręsti iki šventinio laikotarpio piko ar skirti daugiau laiko planavimui bei biudžeto apsibrėžimui. Taip pat pravartu aptarti ir susiplanuoti susitikimus su artimaisiais, neatidėliojant šio klausimo. Ne iki galo aiški šventinių susibūrimų logistika ir nesusikalbėjimai atsiradę dėl „o pas ką važiuosim“, dažnai sukuria nereikalingą įtampą. Verta susiplanuoti ir pasivaikščiojimų per šventiškai pasipuošusį miestą, tiek vienumoje, tiek su draugais. Paliekant tokias veiklas principu „jei liks laiko“ – nepasiseks. O juk lėtas pabuvimas ir kuria šventiškumą, šį jausmą palaiko tikrai ne skubėjimas“, – primena atidos specialistas.

Prie emocinio stabilumo palaikymo prisideda ir skirtingos veiklos, mažų ritualų ir kasdienės rutinos turėjimas. Anot P. Rakštiko, net jei mėgstame itin dinamišką gyvenimo būdą, vidinis poreikis saugumui, niekur nedingsta. O saugumo jausmą padedu kurti pasikartojančios, malonumą ir kontrolę skatinančios veiklos. Tarp jų specialistas rekomenduoja nepamiršti ir kokybiško poilsio bei laiko sau.

„Pradėkite nuo planavimo stadijos, visą šį laikotarpį iki metų pabaigos susidėliojant taip, kad kasdien skirtumėte bent vieną valandą laiko sau. Galite pasirinkti: ar tuo metu skaitysite knygą, ar eisite pasivaikščioti, ar kepsite pyragą, ar medituosite. Tačiau ši veikla neturėtų būti kitų žmonių poreikių tenkinimas, darbas ar buities rūpesčiai. Valanda sau kasdien, iki metų pabaigos, o tuomet – apmąstymas, ką ši valanda kasdien pakeitė visame šiame šventiniame laikotarpyje ir galbūt – pakeis kai ką dar labiau kitais metais, jei tik tęsite“, – praktika dalijasi P. Rakštikas.

Be to, nemažą įtampą šventiniu laikotarpiu gali sukelti ir socialiniai tinklai. Dėl šios priežasties psichologas rekomenduoja šiek tiek nuo jų atsitraukti arba, kiek įmanoma, sumažinti juose praleidžiamo laiko kiekį. „Į socialinius tinklus verta žvelgti lengviau, žaismingiau. Juk žmonės juose, norėdami likti pastebėti, neretai bando sutirštinti, sureikšminti, sujautrinti savo idėjas, o tuo tarpu mes susidarome klaidingą įspūdį, kaip gyvena ir kaip jaučiasi kiti. Tai gali veikti ir kaip spaudimas, tapatintis su kažkuo, kas nebūtinai yra mums nuoširdžiai artima. Todėl verta susitelkti į savo pasirinkimus realiame gyvenime, per gyvą santykį, pokalbį, potyrį, taip mažinant virtualaus tinklo įtaką“, – pabrėžia P. Rakštikas.

Dovanas rekomenduoja planuoti iš anksto

Kalėdos nemaža dalimi asocijuojasi ir su dovanų ieškojimu bei iš to kylančia papildoma įtampa. Tačiau psichologas P. Rakštikas sako, kad tai įveikti – nesudėtinga.

„Įtampą kuria nežinomybė, tad gal galime tą nežinomybę mažinti? Aptarkite dovanų klausimus su visais, su kuo ketiname susitikti šiuo laikotarpiu. Juk nekoks jausmas, kai kažkas mums įteikia dovaną, o mes neturime nieko mainais… Arba jei dovanos itin neproporcingos. Visa tai gali būti aptariama labai paprastai: susitariant dovanų biudžetą, jų tematiką, galima pasiruošti ir jų sąrašus ir jais apsikeisti. Žinau, kad kartais išsiskiria pati dovanų ir dovanojimo filosofija – kažkam norisi konkrečios dovanos, o kažkam ta dovana turi būti staigmena. Bet galime aptarti ir tai. Tokie pokalbiai itin greitai mažina nereikalingą įtampą, padeda pasirūpinti dovanomis, neatidėliojant iki paskutinės minutės“, – pataria specialistas.

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE