Atsiradus ekonominei, finansinei ar kitokia krizei, atsiranda ir psichikos sutrikimų. Kaip juos atpažinti ir padėti sau, pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS:
Atsiradus ekonominei, finansinei ar kitokia krizei, atsiranda ir psichikos sutrikimų. Kaip juos atpažinti ir padėti sau, pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS:
– Pastaruoju metu atsiradusi pasaulinė ekonominė krizė ženkliai pakeitė žmonių likimus. Atsiradusi masinė panika sukelia didžiulę baimę. Ji sugriauna socialinę struktūrą, pakeičia socialinius vaidmenis.
Kokie psichikos sutrikimai gali atsirasti išgyvenant emocinį stresą? Ūminiai streso sutrikimai, potrauminio streso sutrikimai. Šie du sutrikimai paprastai stebimi dažniau nei pasireiškia vidutiniškai bendroje populiacijoje. Ligos simptomai išryškėja per pastarąsias keturias savaites po traumuojančio įvykio ir trunka nuo dviejų dienų iki keturių savaičių. Žmogus jaučia baimę, beviltiškumo jausmą.
Psichiką traumuojantys pergyvenimai išgyvenami mintyse, kartojasi vaizdiniuose, sapnuose. Jei minėti simptomai tęsiasi ilgiau kaip mėnesį, tai įvardijame kaip potrauminio stresą. Žmogus būna sujaudintas, neužmiega naktimis, dažnai prabudinėja, yra dirglus, piktas, atsiranda impulsyvus ir rizikingas elgesys.
Panikos sutrikimai pasireiškia sustiprėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu, drebuliu, smaugimo pojūčiu, trūksta oro, atsiranda dusulys, karščio, šalčio pylimas, baimės jausmas.
Generalizuotas nerimo sutrikimas. Šio sutrikimo metu kasdien pacientą vargina stiprus nerimas, jaudulys, nuovargis, dirglumas, vidinė įtampa, miego sutrikimas.
Adaptacijos sutrikimai. Jų metu gali pasireikšti nerimas, pablogėjusi arba mišri nuotaika, lydima pykčio, išreikšto dirglumo, psichomotorinio sujaudinimo, nuolatinių problemų darbe ar šeimoje, nesugebėjimo pasirūpinti savimi.
Didžioji depresija. Jos simptomai yra labai įvairūs: vargina depresinė nuotaika, liūdesys, verksmingumas. Pastebimai susiaurėję interesai, apetito padidėjimas ar sumažėjimas, miego sutrikimai. Stebimas sujaudinimas ar slopinimas, beveik kas dieną jaučiamas nuovargis, jėgų stoka, savęs nuvertinimas ir neatitinkantis tikrovės kaltės jausmas, susilpnėjęs kūrybiškumas, dėmesio koncentracija ar ryžtas. Dažnai sekina mintys apie mirtį, savižudybę, be konkretaus plano. Pernelyg ilgai užsitęsusi įtampa nuodija mūsų sveikatą. Labai svarbu ar tikime įvyksiančiu pokyčiu, ar įžvelgiame perspektyvas.
Blogiausia tai, kad dažnai išgyvenantis stresą žmogus galvoja, kad jis neįstengs nieko pakeisti. Jaučiasi bejėgis, tad nesiima jokių veiksmų.
Dažniausiai įtampai slopinti stveriamasi alkoholio ar kitokių kvaišalų. Pradžioje savijauta gal kiek palengvėja, bet ilgainiui dėl to atsiranda naujų problemų, išryškėja priklausomybė, siaurėja interesų ratas. Problema yra ne tai, kad patiriame neigiamą stresą, o tai, kaip jį išgyvename.
Keletas patarimų, kaip įveikti stresą: ramiai žvelkite į stresinę situaciją, įvertinkite ją. Susikurkite tinkamus nerimo įveikimo būdus. Leiskite sau pasitraukti į vienumą ir apmąstyti esamas problemas. Yra situacijų, kurių negalima paveikti, tad nevarkite, vis tiek nieko nepakeisite. Savo laiką ir jėgas verčiau skirkite realesniems sumanymams ir darbams įgyvendinti.
Vadovaukitės nuostata — stresą kelianti situacija yra sudėtinga, tačiau ilgainiui ją įveiksite. Pamąstykite ir įvertinkite jus supančių žmonių svarbą jums ir palaikykite santykius tik su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jei susikaupė daug problemų ir nebesugebate su jomis susitvarkyti, kreipkitės pagalbos į specialistus.
