Jauna, vadinasi sveika? Kodėl krūtų būklę svarbu vertinti dar prieš atsirandant simptomams?

Nuovargis stresas

Nors profilaktinė krūtų patikra dažniau siejama su vyresniu amžiumi arba jau atsiradusiais simptomais, krūtų audinio pakitimų gali būti nustatoma ir jaunoms moterims, kurios nejaučia jokių nusiskundimų. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė – ginekologė (mamologė) Julija Vitko pabrėžia, kad krūtų sveikata svarbi įvairiais moters gyvenimo etapais – nuo pirmųjų hormoninių pokyčių ir nėštumo planavimo iki žindymo bei menopauzės. Ypač svarbu įvertinti individualią riziką, pažinti savo krūtis ir nelaukti, kol atsiras pirmieji simptomai.

„Jaunas amžius sumažina kai kurių krūtų ligų tikimybę, tačiau jų visiškai neatmeta. Ankstyvieji pakitimai ne visada sukelia skausmą ar kitus aiškius simptomus. Todėl svarbu ne tik reaguoti į tai, ką moteris pati apčiuopia, bet ir reguliariai rūpintis krūtų sveikata, įvertinti individualius rizikos veiksnius bei pasirinkti tinkamą profilaktinio stebėjimo planą“, – sako gydytoja.

Gydytojos profesinė patirtis išsiskiria plačiu požiūriu į moters sveikatą – nuo nėščiųjų priežiūros ir akušerinės praktikos iki ginekologinių bei onkologinių ligų diagnostikos. Derindama ginekologinę patirtį su specializuota ultragarsine diagnostika, gydytoja ypatingą dėmesį skiria krūtų, skydliaukės, limfmazgių ir esant indikacijoms, vidaus organų pakitimų vertinimui, ypač tais atvejais, kai svarbu laiku atpažinti galimus onkologinės ligos požymius. Toks kompleksinis požiūris leidžia tyrimo rezultatus vertinti platesniame klinikiniame kontekste – atsižvelgiant į moters sveikatos istoriją, hormoninius pokyčius ir individualius rizikos veiksnius.

Kodėl krūtų būklę svarbu įvertinti planuojant nėštumą?

Nėštumo metu krūtys patiria reikšmingų hormoninių ir struktūrinių pokyčių. Veikiant estrogenui, progesteronui ir prolaktinui,  keičiasi krūtų audinio (latakų bei skilčių) struktūra, kraujotaka. Dėl šių fiziologinių procesų krūtų būklę kartais tampa sudėtingiau įvertinti.

„Planuojant nėštumą aktualu įvertinti anksčiau nustatytus darinius, pavyzdžiui, fibroadenomas ar cistas. Fibroadenoma yra dažnas gerybinis darinys, kurio dydis ir struktūra gali kisti veikiant hormoniniams veiksniams. Tai nereiškia, kad kiekvieną tokį darinį būtina šalinti, tačiau svarbu įvertinti jo pobūdį, pokyčius laikui bėgant ir nustatyti tinkamą stebėjimo taktiką“, – aiškina gydytoja.

Ji pabrėžia, kad nėštumas ar žindymas nėra priežastis atidėti diagnostiką, jeigu atsiranda naujas ar išliekantis pakitimas. Nėščiosioms ir žindančioms moterims, besikreipiančioms dėl naujų simptomų, ultragarsinis tyrimas dažnai pasirenkamas kaip pirmasis vaizdinimo metodas, nes nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės.

Hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija (PHT), vaisingumo problemų hormoninis gydymas – ar reikia patikrinti krūtis?

Hormoninė kontracepcija skiriama ne tik nėštumo prevencijai, bet ir menstruacijų ciklo sutrikimams ar kitoms ginekologinėms būklėms gydyti. Todėl krūtų sveikatos klausimai aktualūs ir jaunoms moterims, kurioms hormoniniai preparatai skiriami dėl ciklo reguliavimo.

„Pradedant ar keičiant hormoninę kontracepciją / gydymą, PHT svarbu įvertinti moters anamnezę, anksčiau nustatytus krūtų pakitimus ir šeimos onkologinę istoriją, atlikti ultragarsinį tyrimą. Jeigu anksčiau buvo nustatyta darinių, atsirado naujų simptomų arba yra kitų rizikos veiksnių, tolesnė diagnostikos taktika parenkama individualiai“, – sako gydytoja J. Vitko.

Žindymas mažina ilgalaikę riziką, tačiau neapsaugo nuo ligos

Moksliniai tyrimai rodo, kad žindymas yra susijęs su mažesne ilgalaike krūties vėžio rizika. Vis dėlto tai nereiškia, kad žindymo laikotarpiu moteris negali susidurti su krūtų liga.

Žindymo metu krūtyse vyksta ryškūs hormoniniai ir struktūriniai pokyčiai, todėl anksčiau buvę dariniai gali keistis, o nauji pakitimai kartais klaidingai priskiriami vien laktacijai. Klinikinėje praktikoje pasitaiko situacijų, kai moterys ištyrimą atideda tikėdamosi, kad pokyčiai išnyks savaime arba pasibaigus žindymui.

„Nėštumas ir žindymas nėra apsauga nuo visų krūtų ligų. Jeigu atsiranda naujas darinys, jis didėja arba išlieka, nereikėtų laukti, kol baigsis žindymas. Svarbu laiku įvertinti pakitimus ir, esant indikacijoms, atlikti papildomus tyrimus“, – pabrėžia gydytoja.

Krūtų sveikata svarbi ir po menopauzės

Krūtų sveikatai įtakos turi ne tik amžius, paveldimumas ar hormoninė kontracepcija, bet ir kūno svoris bei gyvenimo būdas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad antsvoris ir nutukimas po menopauzės yra susiję su didesne krūties vėžio rizika. Šiuo laikotarpiu riebalinis audinys tampa svarbiu estrogenų šaltiniu, todėl reikšmės gali turėti ir kūno sudėties bei medžiagų apykaitos pokyčiai.

Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir alkoholio vartojimo ribojimas yra svarbios bendros sveikatos priežiūros dalys. Tačiau net ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančioms moterims nereikėtų pamiršti periodinio krūtų būklės vertinimo.

Krūties vėžys šeimoje: svarbi ne tik motinos giminės linija

Vienas reikšmingų veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama vertinant individualią krūties vėžio riziką, yra šeimos onkologinė anamnezė. Svarbu įvertinti ne tik motinos, bet ir tėvo giminės liniją, nes paveldimi genetiniai pokyčiai gali būti perduodami iš abiejų tėvų.

„Vertinant paveldimą riziką, svarbūs krūties ar kiaušidžių vėžio atvejai artimoms giminaitėms, taip pat vyrų krūties vėžys, jauname amžiuje diagnozuotas ar abipusis krūties vėžys, tam tikri prostatos ir kasos vėžio atvejai. Paveldimas polinkis nėra diagnozė ir nereiškia, kad liga būtinai išsivystys, tačiau ši informacija gali turėti reikšmingos įtakos pasirenkant tinkamą stebėjimo strategiją“, – pažymi gydytoja.

Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi genetiniai tyrimai, padedantys nustatyti paveldimą polinkį, pavyzdžiui, susijusį su BRCA1, BRCA2 ar PALB2 genų patogeniniais variantais. Nustačius padidėjusią riziką, sudaromas individualus stebėjimo planas, kuris gali apimti dažnesnius tyrimus ar papildomus diagnostikos metodus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimą su kontrastine medžiaga. Didelės rizikos moterims vien ultragarsinio tyrimo gali nepakakti.

Kodėl vien apčiuopos nepakanka?

Daugelis moterų mano, kad jeigu pačios nieko neapčiuopia, vadinasi, krūtys yra sveikos. Tačiau apčiuopa turi diagnostinių ribų. Nedideli, giliau esantys ar tankiame liaukiniame audinyje pasislėpę dariniai gali būti sunkiai apčiuopiami. Be to, ankstyvieji pakitimai ne visada sukelia skausmą ar kitus juntamus simptomus.

Ultragarsinis tyrimas leidžia išsamiau įvertinti krūtų audinio struktūrą, darinių dydį, formą, kontūrus, echostruktūrą, kraujotaką, pieno latakus ir regioninius limfmazgius. Tam tikromis sąlygomis galima pastebėti vos kelių milimetrų dydžio pakitimus, kurių moteris pati dar negali pajusti.

Svarbu ne tik rasti pakitimą, bet ir suprasti, ką jis reiškia

Ultragarsinio tyrimo vertė priklauso ne vien nuo aparato techninių galimybių. Ne mažiau svarbu, kaip gydytojas matomą vaizdą interpretuoja ir susieja su klinikine situacija.

Du panašiai atrodantys dariniai gali turėti skirtingą klinikinę reikšmę. Kartais svarbiausias yra ne pats darinio dydis, o jo struktūra, kontūrai, pokyčiai laikui bėgant ar ryšys su kitais tyrimų duomenimis. Todėl profesionalus vertinimas apima ne tik vaizdo analizę, bet ir moters anamnezę, ankstesnius tyrimus bei individualius rizikos veiksnius.

Būtent toks požiūris leidžia išvengti tiek nepagrįsto nerimo, tiek pernelyg ramaus požiūrio į pakitimus, kuriuos būtina ištirti išsamiau.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad ultragarsinis tyrimas nepakeičia mamografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar biopsijos, kai šie tyrimai yra indikuotini. Tinkamiausias diagnostikos metodas parenkamas atsižvelgiant į moters amžių, simptomus, krūtų audinio ypatumus, ankstesnių tyrimų rezultatus ir individualią riziką.

Krūtų sveikata svarbi net ir nejaučiant simptomų

Net jei šeimoje nėra buvę krūties vėžio atvejų, moteris neplanuoja nėštumo ir nevartoja hormoninės kontracepcijos ar PHT, tai nereiškia, kad krūtų sveikata turėtų rūpėti tik vyresniame amžiuje. Dalis pakitimų nustatoma ir moterims, neturinčioms žinomų rizikos veiksnių.

„Net ir nejaučiant simptomų svarbu reguliariai rūpintis krūtų sveikata. Daugeliui moterų vertėtų profilaktiškai įvertinti krūtų būklę kartą per metus, tačiau konkretus tyrimo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, rizikos veiksnius ir ankstesnių tyrimų rezultatus. “, – sako gydytoja J. Vitko.

Krūtų sveikata nėra vien vyresnio amžiaus moterų rūpestis. Pažinti savo kūną, pastebėti pokyčius ir skirti laiko profilaktikai svarbu nuo jaunystės. Nelaukti pirmųjų simptomų – tai ne baimės, o atsakingo požiūrio į savo sveikatą ženklas.

„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE