Glositas
Glositas (lot. glossitis) – liežuvio uždegimas. Prasideda dėl avitaminozės, nusideginus karštu maistu ar cheminėmis medžiagomis ir kt. Uždegimą gali sukelti ir virusai, lėtinė dizenterija, piktybinė mažakraujystė. Liežuvis parausta, jame atsiranda balsvų apnašų, patinsta, apima skausmas kramtant ir ryjant, padidėja seilėtekis. Be to, glositas gali būti ir kitų ligų priežastis.
Kepenų cirozė
Kepenų cirozė – kepenų sukietėjimai, peraugimas jungiamuoju audiniu. Vystosi persirgus hepatitu, piktnaudžiaujant alkoholiu, gaunant nepakankamai baltymų, vitaminų. Sergant šia liga, kepenys sukietėja, jose veša jungiamasis audinys, kepenų ląstelės ima irti ir kepenys negali vykdyti savo funkcijų. Simptomai Netenkama apetito, padidėja pilvas, jaučiamas skausmas dešiniajame šone ir bendras silpnumas. Dažnai ligai dar neprogresuojant, simptomų nebūna jokių.
Gelta
Gelta (lot. icterus) – tai audinių pageltimas nuo ištirpusio bilirubino arba padidėjusio tulžies pigmento kiekio kraujyje ir audinių skysčiuose. Audiniai pagelsta, kai šio pigmento daugiau gaminasi arba sutrinka jo išskyrimas todėl jo padaugėja kraujyje (hyperbilirubinemija). Klasifikacija ir mechanizmas Geltos klasifikuoti keliais aspektais: Pagal geltos tipą: hemolizinė gelta;hepatoceliulinė gelta (parenchiminė);cholestazinė gelta;Pagal pagrindinio sutrikimo anatominę klasifikaciją: prehepatinė […]
Enteritas
Enteritas (lot. enteritis) – plonosios žarnos uždegimas. Yra ūminis (enteritis acuta) ir lėtinis (enteritis chronica) enteritas. Ūminį enteritą sukelia maisto toksinė infekcija, ūminės infekcinės ligos, apsinuodijimas grybais, cheminėmis medžiagomis, didelis kūno paviršiaus nušalimas ar nudegimas, alergija maisto produktams ir vaistams. Liga prasideda staiga, pilvo gurguliavimu, viduriavimu nuo kelių iki keliolikos kartų per parą. Apie bambą […]
Duodenitas
Duodenitas (lot. duodenitis) – dvylikapirštės žarnos uždegimas, kurį sukelia nereguliari ir nepilnavertė mityba, žalingi įpročiai – alkoholio vartojimas, rūkymas, nervinis ir psichinis įtempimas, įvairūs parazitai (askaridės, kaspinuočiai ir kt.). Sergant duodenitu sutrinka hormonų pusiausvyra, išsivysto endogeninė intoksikacija. Svarbiausi simptomai yra šie: pastovus, maudžiantis, alkio ir nakties metu sustiprėjęs skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, silpnesnis ar […]
Dizenterija
Dizenterija (gr. δυσ- + έντερον ‘žarna’) – kolitas, pasireiškiantis skausmingu viduriavimu, tuštinimuisi su gleivėmis, dažnai ir su krauju. Sukelia šigelės bakterijos. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį, pieną, uogas, vaisius, nešvarias rankas. Užkratą perneša ir musės. Šigelių išskiriamos toksinės medžiagos pažeidžia storosios žarnos gleivinę, sukelia jos uždegimą, sutrikdo peristaltiką. Uždegimas apima distalinę žarnos dalį. Liga prasideda ūmiai, […]
Disbakteriozė
Disbakteriozė arba disbiozė (gr. dys, lot. dis – priešdėlis, reiškiantis neigimą, priešingumą + bakterija) – žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas. Disbakteriozė dažniausiai atsiranda, kai vartojami chemoterapiniai vaistai, ypač antibiotikai, citostatikai, imunosupresantai, nes daugelis jų slopina arba naikina organizmui reikalingas bakterijas. Pvz., plataus veikimo spektro antibiotikai sunaikina ne tik ligos sukėlėją, bet ir natūralią mikroflorą. […]
Bulimija
Bulimija (lot. bulimia nervosa), arba hiperoreksija (lot. hyperorexia) – psichologinis sutrikimas, dėl kurio kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas. Ligoniams būdinga nuolatinė viršsvorio baimė, pasikartojantys persivalgymai, po kurių ima persekioti kaltės jausmas, bandoma „atitaisyti” padėtį, maistą išvemiant, geriant laisvinančius vaistus ir arbatas, sportuojant, naudojant kenksmingas medžiagas (pvz., actą ar […]
Apendicitas
Apendicitas (lot. Appendicitis) yra aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas. Nors reti lengvi atvejai gali praeiti negydomi, daugumoje atvejų ataugą tenka pašalinti laparoskopiniu arba laparotominiu būdu. Negydant apendicitas dažnai būna mirtinas dėl peritonito ir šoko. Mokslinėje literatūroje apendicitą pirmasis aprašė Reginald Fitz 1886 m. Apendicitas yra viena dažniausių ūmaus pilvo skausmo priežasčių. Priežastys Apendikso padėtis virškinimo […]
Anoreksija
Anoreksija (gr. ἀνορεξία ‘apetito nebuvimas’) – apetito sumažėjimas ar išnykimas. Nervinė anoreksija Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui […]
Achilija
Achilija – druskos rūgšties ir fermentų nebuvimas skrandžio sultyse. Funkcinė achilija būna tada, kai sutrinka skrandžio gleivinės sekrecinio aparato veikla. Ją gali sutrikdyti apsinuodijimas, ilga psichinė trauma, maitinimosi režimo pakitimas, baltymų trūkumas maiste, organizmo perkaitimas, vitaminų B, C, PP) stoka. Ligoniui skauda pakrūtinyje, ypač gausiai prisivalgius, jis greitai pavargsta, yra dirglus. Organinę achiliją sukelia skrandžio […]
Badavimas
Badavimas – tokia organizmo būklė, kai negaunama maisto arba jo gaunama nepakankamai, arba negali jo įsisavinti. Visiškai nevalgant ir negeriant normalus žmogus gali išgyventi tik 4-6 dienas. Gerdamas pakankamai vandens be maisto žmogus gali išgyventi 3-5 savaites, nes vanduo nors ir nėra maisto medžiaga, tačiau dalyvauja organizmo procesuose tirpinant maisto medžiagas bei išplauna iš organizmo […]
Gastritas (lėtinis)
LĖTINIS GASTRITAS Lėtinis gastritas yra polietiologinė liga. Jam būdingas židininis arba difuzinis skrandžio gleivinės pažeidimas. Zidininis lėtinis gastritas pasitaiko dažniau negu difuzinis. Vien gastritu vaikai rečiau serga. Dažniau kartu su skrandžio gleivinės pažeidimu būna ir dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimas (gastroduodenitas). Etiologija. Lėtinį gastritą sukelia egzogeninės ir .endogeninės priežastys. Tai netinkama mityba (gleivinę dirginantis maistas, […]
Gastritas (ūminis)
ŪMINIS GASTRITAS Etiologija. Ūminio gastrito priežastys būna egzogeninės (nekokybiškas maistas, medikamentai, įvairios toksinės medžiagos ir kt.) ir endogeninės (medžiagų apykaitos ligos ir kt.). Juo dažniau serga alergiški vaikai. Infekcinės ligos vaikams dažnai prasideda simptomais, būdingais ūminiam gastritui. Pediatrinėje klinikoje paprastai vartojama S. Ryso (1965) ūminio gastrito klasifikacija, pagal kurią yra infekcinis, alimentinis, korozinis ir flegmoninis […]
Celiakija
Celiakija yra lėtinė virškinimo trakto liga, pasireiškianti re zorbcijos sutrikimu plonojoje žarnoje. Etiologija ir patogenezė. Faktorius, kuris sukelia celiakija, yra rugių ir kviečių baltymas – gliadinas (gliuteno frakcija, tirpstanti etanolyje). Panašios medžiagos yra avižose, miežiuose. Manoma, kad, patekęs į žarnyno ląsteles, gliadinas veikia kaip antigenas, prasideda alerginė reakcija. Be to, dar laikoma, kad trūksta fer […]
Kolorektalinis vėžys
Kolorektalinis vėžys ar „storosios žarnos” vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau, kaip 800 žmonių. Dauguma žmonių mano, jog jų genetinis kodas lemia riziką susirgti kolorektaliniu vėžiu. Iš tiesų, jei kas nors tarp pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, […]
Hemorojus
Hemorojus yra išeinamosios angos kraujagyslinių audinių perteklius, kuriam leidžiantis išeinamosios angos kanalu žemyn atsiranda šio audinio iškritimas, uždegimas ir kraujavimas. Neabejotiną įtaką hemorojaus atsiradimui turi vidurių užkietėjimas, o mažas judrumas bei sėdimas gyvenimo būdas tik paspartina ligą. Hemorojui gydyti reikalingos įvairios priemonės. Jos priklauso nuo ligos sunkumo – pradedant nuo vidurių funkcijos reguliavimo, hemorojui gydyti […]
Chroninis vidurių užkietėjimas
Neretai po šių, rodos, kartais nereikšmingų skundų bei simptomų skraiste slypi pavojingi pilvo organų susirgimai.Tai ir onkologiniai susirgimai, įvairios gerybinės žarnų ar kt. pilvo organų ligos. Laiku diagnozavus bei pašalinus priežastį galima užkirsti kelią įvairioms sunkių ligų išsivystymui. Žarnų nepraeinamumas – tai būklė, kai sutrinka žarnų turinio slinkimas link išangės. Žarnų nepraeinamumas gali būti dinaminis […]
Kepenų uždegimas (hepatitas)
Kepenys – vienas svarbiausių mūsų kūno organų: jos maitina nugaros smegenis, kurios gamina raudonuosius kraujo kūnelius, išskiria tulžį, kepenyse neutralizuojasi iš žarnyno patekusios nuodingosios medžiagos. Todėl jų ligos visada smarkiai atsiliepia viso mūsų organizmo darbui ir būklei. Kepenų uždegimas būna ūminis ir lėtinis. Ūminio uždegimo požymiai: aštrus skausmas dešinėje pašonėje, aukšta temperatūra, tamsus šlapimas, padidėja […]
Jaunatviniai spuogai
Paprastieji, arba jaunatviniai spuogai (lotyniškai „akne vulgaris“) – riebalų liaukų ir plauko maišelio lėtinis uždegimas. Riebalų liaukos gamina medžiagas, apsaugančias odą ir plaukus. Paprastųjų spuogų dažniausiai atsiranda lytinio brendimo laikotarpiu. Sergant šia odos liga atsiranda daugiau odos riebalų, kurie esti tąsesni. Liaukų ištekamieji latakai greitai užsikemša, ir juose kaupiasi nusilupusios raginio odos sluoksnio ląsteles, riebalai […]
Kojų trofinės opos
Kas yra trofinės opos?Trofinės opos – tai ilgai gyjantis odos vientisumo pažeidimas, sukeliantis antrines infekcijas (bakterines, grybelines ar visusines), audinių nekrozę. Atsiradimo priežastis – kraujagyslių ligų sukeltas audinių mitybos ir mikrocirkuliacijos sutrikimas. Dažniausia trofinių opų priežastis – kojų kraujagyslių ligos. Viena iš pagrindinių – kojų venų varikozė; kitos – arterinis nepakankamumas, cukrinis diabetas. Kojų venų […]
Žaizdos
Žaizda – tai žmogaus minkštųjų audinių sužalojimas, kuris sukelia audinių vientisumo pažeidimą. Žaizdos pagal kilmę gali būti mažos (taškinės- įsidūrus adata) ir didelės, galinčios apimti visą galūnę ar kitą didelę kūno dalį. Pagal žalojančius faktorius, kurių visi gali būti sutinkami buityje, žaizdos skirstomos į pjautines (žaizdos yra lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio), durtines (gali […]
Plikimas
Plikimas (alopecia) – dalinis arba visiškas plaukų iškritimas. Dažniau plinka galva, rečiau barzda, ūsai ar antakiai. Vyrai plinka dažniau nei moterys. Plikimas būna įgimtas (dėl vystymosi trūkumų), ankstyvasis (jį lemia paveldėjimas; plinka 18–25 m. žmonės, senatvės (po 50–55 m., blogėjant kraujo apytakai, plonėja oda, palaipsniui nyksta plaukų folikulai), simptominis (sergant sunkiomis infekcinėmis, grybinėmis ligomis, sutrikus […]
Juodoji akantozė
Juodoji akantozė, JA (acanthosis nigricans) – tai odos, ypač didžiųjų kūno raukšlių, hiperpigmentacija ir hiperkeratozė, sukelta įvairių priežasčių: paveldimumo, endokrininių liaukų veiklos sutrikimo, nutukimo, vaistų ir vėžio. Skiriama: – Paveldima gerybinė JA – Simptominė gerybinė JA – Tariamoji JA – Piktybinė JA Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys. Paveldima prasideda vaikystėje, o kitos priklauso nuo susidariusios […]