Biorythm

Hemorojus

Hemorojus yra išeinamosios angos kraujagyslinių audinių perteklius, kuriam leidžiantis išeinamosios angos kanalu žemyn atsiranda šio audinio iškritimas, uždegimas ir kraujavimas. Neabejotiną įtaką hemorojaus atsiradimui turi vidurių užkietėjimas, o mažas judrumas bei sėdimas gyvenimo būdas tik paspartina ligą. Hemorojui gydyti reikalingos įvairios priemonės. Jos priklauso nuo ligos sunkumo – pradedant nuo vidurių funkcijos reguliavimo, hemorojui gydyti skirtų vaistų, mažai invazinių gydymo priemonių (guminių žiedų ligatūrų metodo, infraraudonųjų spindulių koaguliacijos ir pan.) ir baigiant operaciniu gydymu.

Sergant hemorojumi, tuštinimosi metu gali kraujuoti ar pasirodyti vadinami vidiniai hemorojiniai mazgai. Ligai progresuojant ar dėl uždegimo išeinamosios angos srityje atsiranda pastovus audinio perteklius, arba išoriniai hemorojiniai mazgai. Kartais jie gali tapti skausmingi bei paburkę, jei liga komplikuojasi jų uždegimu.

Ką gali padaryti pats žmogus? Visų pirma reikia stengtis normaliai tuštintis kasdien – išugdyti normalų tuštinimosi refleksą. Vidurių užkietėjimas ir pastovus stanginimasis tik provokuoja hemorojaus ligą. Be to, svarbu nepamiršti, kad reikalingas nuolatinis pakankamas fizinis aktyvumas.

Dalis žmonių, sergančių lėtiniu vidurių užkietėjimu, priversti nuolat vartoti vidurius paleidžiančius vaistus. Tačiau nereikia pamiršti, kad kitai daliai žmonių teisinga mityba gali palengvinti gyvenimą – daug ląstelienos turintis augalinis maistas, didesnis vaisių ir daržovių kiekis. Neretai padeda morkų ar slyvų sultys. Ryte pravartu išgerti stiklinę šalto vandens. Alkoholinių gėrimų, taip pat ir alaus, bei kepto ir rūkyto maisto vartojimą reikėtų gerokai riboti.

Svarbu laikytis higienos taisyklių – po tuštinimosi apiplauti išangės sritį bei nusausinti ją.

Tačiau šios bendros priemonės ne visada esti pakankamai veiksmingos. Neretai tenka griebtis ir vaistininko pagalbos. Paprastai hemorojų gydyti specifiškai žmogus imasi tada, kai liga komplikuojasi kraujavimu ar uždegimu. Šiuo atveju priemonės panašios, bet gali šiek tiek skirtis: kraujavimo profilaktikai dažniausiai reikalingas priešhemorojinių žvakučių kursas, o esant uždegimui geriau tinka įvairūs tepalai, nes uždegiminio hemorojaus komponentas paprastai būna išangės išorėje, todėl yra lengvai ir veiksmingai pasiekiamas. Esant kraujavimui, žvakučių pagrindinis tikslas yra kiek įmanoma sukelti hemorojinių mazgų regresiją, tokiu būdu sumažinant kraujavimo tikimybę. Esant uždegimui, visų pirma svarbu jį mažinti, o neretai reikia slopinti ir skausmą. Todėl, siekiant tokio tikslo, į tepalus pridedama hormoninio preparato arba nuskausminamai veikiančio medikamento.

Paprasta schema būtų tokia: esant kraujavimui, rekomenduočiau „Posterisan” žvakučių kursą 10 dienų po 1 ryte ir 1 vakare. Svarbu, kad žvakutes vartoti reikia ne kol dings simptomas, bet visą gydymo kursą, maksimaliam efektui pasiekti. Jei yra uždegimas, minėtas žvakutes reikia derinti su išoriniu „Posterisan Forte” tepalu, kursas iki 3 savaičių.

Jei simptomai dažnai kartojasi, ir jau jokios konservatyvios priemonės nebepadeda užtikrinti visiško komforto:

  • jei išorinis komponentas netrukdo, o mazgai tuštinantis neiškrenta ar iškritę sugrįžta patys, reikalingas gydymas guminių žiedų ligatūromis. Ambulatoriškai be skausmo perrišami vidiniai hemorojiniai mazgai, reikia vidutiniškai dviejų kartų su 3-4 savaičių pertrauka, ir žmogus pasveiksta;
  • jei hemorojiniai mazgai iškrenta ir grąžinami tik ranka, ir/arba yra ryškus trukdantis išorinis komponentas, arba jie tiesiog jau nebegrąžinami, reikalinga operacija. Svarbu pabrėžti: patyręs gydytojas ją gali atlikti vietinėje nejautroje, ji visiškai neskausminga, tą pačią dieną žmogus grįžta namo, o pooperacinis skausmas nėra toks didelis (kaip po operacijų, atliekamų Lietuvoje prieš 10 ar daugiau metų) ir lengvai malšinamas medikamentais;
  • jei hemorojiniai mazgai iškrenta cirkuliariai, geriausia operacija su specialiu vienkartiniu mechaninės siūlės aparatu: reikia atsigulti į ligoninę, būtina bendra nejautra ar nejautra per stuburo kanalą, bet po operacjos žmogus gali vykti namo kitą dieną ir… praktiškai neskauda, nes siūlė būna tiesiosios žarnos viduje. Efektas puikus!

Pabaigai pridursiu: būtina specialisto patvirtinta šios ligos diagnozė, kad nesistengtume gydyti kitą, rimtesnę, už šių simptomų besislepiančią ligą.

Autorius: Narimantas Samalavičius, gydytojas