Nobel biocare

Celiakija

Celiakija yra lėtinė virškinimo trakto liga, pasireiškianti re zorbcijos sutrikimu plonojoje žarnoje.

Etiologija ir patogenezė. Faktorius, kuris sukelia celiakija, yra rugių ir kviečių baltymas – gliadinas (gliuteno frakcija, tirpstanti etanolyje). Panašios medžiagos yra avižose, miežiuose. Manoma, kad, patekęs į žarnyno ląsteles, gliadinas veikia kaip antigenas, prasideda alerginė reakcija. Be to, dar laikoma, kad trūksta fer mentų, užbaigiančių hidrolizę,- tai pirminis, įgimtas, paveldimas metabolinis defektas.

Klinika. Liga prasideda po gimimo praėjus vienam ar trims mėnesiams, kai pradedama duoti produktų, turinčių gliadino. Celiakija pasireiškia nuo 6 mėn. iki 3 metų vaikams. Pakinta vaikų nuotaika, jie pasidaro liūdni, atsiranda anoreksija, mažėja kūno masė. Diarėja iš pradžių būna neryški, vėliau darosi pavojinga, pereina į lėtinę ir turi tendenciją recidyvuoti. Ligos įkarštyje, nuo 9 iki 18 mėnesio, būna didelio laipsnio hipotrofija, plonos galūnės, didelis pilvas. Pilvas išpūstas, pro jo sieną matomi žarnų kilpų kontūrai, palpuojant jaučiama fliuktuacija. Viduriai gausūs, putoti, balkšvi, su blizgesiu dėl gausaus kiekio riebalų, blogo kvapo. Išmatų kiekis per parą – 1-1,5 kg. Atsilieka motorinės funkcijos.

Celiakijai būdinga banguota eiga. Paūmėjimo periodai – „celiakinės krizės”- sudehidracija, vėmimu, viduriavimu, pilvo pūtimu keičiasi pagerėjimo periodais. Tiriant kraują, nustatoma ryški hipochrominė anemija. Sergant celiakija, būna ilgųjų kaulų osteoporozė, rachitiniai skeleto pakitimai, dantų kariesas, vėlai dygsta dantys. Galimi savaiminiai kaulų lūžiai, traukuliai dėl hipokalcemijos. Dėl sutrikusios baltymų rezorbcijos būna hipoproteinemija su hiponatremija ir hipokalemija. Galimos ryškios ede mos.

Išryškėja polihipovitaminozė, ypač vitaminų, tirpstančių riebaluose. Tiriant rentgenu skrandį ir žarnyną, nustatomas enteritas su hipertrofuotomis gleivinės raukšlėmis, žarnų kilpų hipotonija, plonojoje ir storojoje žarnoje matoma daug horizontalių skysčių paviršių. Žarnyno užpildymas kontrastine medžiaga nely gus, segmentinis. Storoji žarna išpūsta, kontrastinė medžiaga iš skrandžio pasišalina lėtai.

Koprograma: randama riebiųjų rūgščių ir kartais – neutralių riebalų. Steatorėja būna 25% ligonių.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnostika iš esmės histologinė – duodant su maistu gliuteno, būna visiška dvylikapirštės žarnos gleivinės gaurelių atrofija. Diagnozuojant celiakiją, be to, remiamasi klinika ir laboratoriniais tyrimais, mėginiu su D ksiloze. Si liga diferencijuojama nuo infekcinės kilmės viduriavimų, nepakantumo monosacharidams ir disacharidams, mukoviscidozės, virškinimo trakto raidos defektų (Hiršprungo ligą pa deda nustatyti anamnezė, ligos pradžia, išmatų pobūdis ir kt.), taip pat nuo mezenterinių limfmazgių tuberkuliozės, idiopatinės šeiminės hipoproteinemijos.

Gydymas. Jeigu, nustačius diagnozę, vaikas viduriuoja, skiriama iškrovimo dieta kelioms dienoms (tinka bananai). Kai būklė esti sunki ir atsiranda ryški dehidracija bei toksikozė, prade dama gydyti nuo elektrolitų, vandens balanso korekcijos. Paskui skiriama dieta, gausi baltymų, ribojant riebalus. Pagerėjus apetitui, duodama neriebios varškės, kepenų, vištienos, bulvių tyrės, kukurūzų patiekalų. Kai viduriai sunormalėja, riebalų kiekis laipsniškai didinamas duodant riebesnio pieno. Kalorijų poreikis 2 kartus didesnis negu sveikų vaikų. Ligoniai geriau pasisavina augalinius riebalus. Tinka bulvės, vaisiai, daržovės, uogos, medus. Vyresniems vaikams duodama neribotai mėsos ir žuvies. Dietoje neturi būti ruginių, kvietinių, avižinių ir miežinių miltų patiekalų ar iš jų pagamintų produktų. Galima duoti kukurūzų, grikių, sojos patiekalų. Ryžiams kai kurie vaikai yra alergiški. Paskyrus agliuteninę dietą, ligonio sveikata pagerėja aštuntą-dešimtą li gos dieną, o iš esmės – po 4 savaičių. Kūno masė sunormalėja po gydymo praėjus 6 mėnesiams, ūgis – dar vėliau. Gydant vai kas išauga normalus.

Dieta turi būti įvairi, nes vaikams, sergantiems celiakiją, bū na atkakli anoreksija. Patartini aštrūs prieskoniai: svogūnų laiškai, krapai, mairūnas, ankštpipiriai, daržovių ir mėsos sultinys, druska. Agliuteninė dieta skiriama ne trumpiau kaip 2-4 metams.

Ligos prognozė gera, bet gali būti recidyvų.

Celiakinis sindromas būna antrinis, kai esti nepakantumas karvės pieno baltymams, sergant mukoviscidoze, lamblioze, enteropatiniu akrodermatitu, kai kuriomis gastroenterologinėmis li gomis, įgimtu p lipoproteidų deficitu, sunkia anemija, disbakterioze.