Chimerizmas
Chimerizmas Chimerizmas – kelių skirtingų organizmų (kilusių iš skirtingų zigotų) ląstelių (ko)egzistavimas viename organizme. Graikų mitologijoje chimera buvo sutvėrimas su liūto galva, ožkos liemeniu ir gyvate vietoj uodegos. Terminas vartojamas: hematologijoje – įvertinant alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos efektyvumą.genetikoje – apibūdinant organizmus, kurie dėl įvairių priežasčių turi skirtingų individų ląsteles. Žinomi atvejai, kada neidentiški dvyniai turėjo […]
Hematoma
Hematoma (gr. haima, kilm. haimatos – kraujas) – ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių (liaudyje dar vadinama mėlyne). Atsiranda, kai dėl traumos arba per operaciją plyšta arterija arba vena, kartais – kai dėl ligos plyšta kapiliarai. Iš kraujagyslės išsiliejęs kraujas praskiria audinius ir užpildo susidariusią ertmę. Hematoma būna paviršinė arba gilioji. Pastaroji (pvz., […]
Agnogeninė mielofibrozė
Agnogeninė mielofibrozė – tai navikinė liga, kurios metu progresuojantis kaulų čiulpų peraugimas jungiamuoju audiniu, „išstumia” kraujodarą į kitus organus – blužnį, kepenis. Ilgainiui atsiranda kraujo gamybos nepakankamumas. Ligos simptomai įvairūs vyrauja ryškus blužnies padidėjimas būdingas bendras silpnumas, anemija, greitas nuovargis didėja leukocitų skaičius mažėja kūno masė didėjanti blužnis gali būti skausminga. Ligoniai paprastai gyvena apie […]
Eritrocitozė (Policitemija)
Policitemija arba eritrocitozė – tai eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio padidėjimas kraujo tūrio vienete. Raudonieji kraujo kūneliai sudaro didžiausią koncentraciją iš visų kitų kraujo ląstelių (baltųjų kraujo kūnelių ir plokštelių). Eritrocitų pagrindinė funkcija yra išnešioti deguonį pro visą organizmą, tad jie yra susijungę su deguonį pririšančiu baltymu – hemoglobinu. Eritrocitai yra sferinės abipus įgaubtos formos, […]
Mažakraujystė
Apie vis dažniau pasitaikantį susirgimą pasakoja Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo bendrosios praktikos gydytoja Daiva Berškienė: – Mažakraujystė, arba anemija, – tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, po visą organizmą išnešiojančių deguonį. Tuomet audiniai „badauja“ ir prasideda įvairūs negalavimai. Susirgus mažakraujyste iš pradžių paprastai nejaučiama jokių simptomų. Žmogus tik tampa blyškesnis ir ligai […]
Anemija
Anemija – tai raudonųjų kraujo kūnelių (RBC – red blood cells) kiekio kritimas, kurių svarbi dalis – hemoglobinas. Būtent hemoglobinas – ta RBC dalis, kuri prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Deguonis reikalingas, kad funkcionuotų organizmo audiniai. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą. Ligoniai dažnai […]
Hipervolemija
Hipervolemija – cirkuliuojančio kraujo kiekio padidėjimas organizme. Ji būna kelių formų: paprastoji hipervolemija – atsiranda perpylus daugiau kraujo, intensyviai dirbant fizinį darbą, kai deponuotas kraujas patenka į kraujagysles; policiteminė hipervolemija – kai padidėja absoliutus eritrocitų skaičius (policitemija) ir hematokrito vertė (plazmos ir eritrocitų santykis). Būna dėl eritrocitozės, sergant eritremija; oligociteminė – kai cirkuliuojančiame kraujyje padaugėja […]
Eritremija
Eritremija (tikroji policitemija) – tai yra navikinė liga, kurios metu nevaldomai daugėja mieloidinės kilmės kraujo ląstelių (raudonųjų kraujo kūnelių, kraujo plokštelių, baltųjų kraujo kūnelių). Ligos simptomai Ryškus odos, lūpų, nagų, gleivinių rausvumas Delnų ir padų „degimo” jausmas Kraujavimas Trombozės Darbingumo sumažėjimas Blužnies padidėjimas Niežulys Ligos eiga Atsiranda ryškus odos, lūpų, nagų, gleivinių rausvumas. Ligonius vargina […]
Hipoglikemija
Gera cukrinio diabeto kontrolė neatsiejama nuo hipoglikeminių būsenų, kurias būtina laiku įvertinti ir kontroliuoti. Gerai kontroliuojant cukrinį diabetą siekiama, kad glikemija svyruotų kiek įmanoma arčiau sveiko žmogaus glikemijos svyravimų lygio. Tokiu atveju hipoglikemijų išvengti sudėtinga. Todėl, gerai suvokiant hipoglikemijos metu vykstančius organizmo pokyčius, tinkamai parinkus vaistus nuo diabeto, išmokius pacientą atpažinti pirmuosius požymius, hipoglikemijų dažnį […]
Esencinė trombocitemija
Esencinė trombocitemija – tai navikinė liga, kurios metu išveša pakitusios kraujo plokštelės (trombocitai). Ligos eiga ilga – keliolika ar keliasdešimt metų. Jos pagrindinė komplikacija – trombozė. Ligos simptomai dažnai lengvai atsiranda mėlynės kraujuoja iš nosies, virškinimo trakto, galimas gausus kraujavimas po operacijų galimas deginantis kojų, rankų ir pirštų skausmas trombozė Liga gydoma chemoterapija, alfa interferonu. […]
Hipovolemija
Hipovolemija – cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas organizme. Yra šios formos: paprastoji hipovolemija – kai sumažėja bendras kraujo kiekis, o hematokrito vertė, t. y. kraujo plazmos ir eritrocitų santykis, yra normali. Ši forma dažniausiai atsiranda tuoj pat po ūminio kraujavimo arba ištikus šokui; policiteminė hipovolemija – kai organizmas netenka vandens ir kraujo plazmos sumažėja. Taip būna […]
Hemofilija
R. Pečeliūnienė, Lietuvos gydytojo žurnalas Hemofilija – liga, kuria sergančio žmogaus kraujas nekreša. Tokie asmenys ne tik smarkiai kraujuoja iš paviršinių žaizdų, bet ypač nukenčia nuo vidinio kraujavimo. Kraujavimą galima sustabdyti perpilant šviežio kraujo (arba plazmos) arba krešėjimo baltymo koncentratų. Lietuvoje hemofilija serga daugiau nei pusantro šimto žmonių. Galimybę užtikrinti visavertį gyvenimą suteikia gydymas. Ar […]
Kamieninių ląstelių transplantacija
Kamieninių ląstelių transplantacija yra sudėtinga procedūra, pradėta naudoti ne tik gydant kraujo vėžį, bet ir minkštųjų audinių navikus. Yra trys kamieninių ląstelių šaltiniai: periferinis kraujas, kaulų čiulpai ir virkštelės kraujas. Surinktos kamieninės ląstelės apdorojamos (sunaikinamos tarp jų esančios vėžinės ląstelės) ir užšaldomos. Tuomet vaikui skiriamas parengiamasis chemoterapinis ar spindulinis gydymas, kurio metu sunaikinamos tiek navikinės, […]
Limfoma
Limfomos – tai kraujo sistemos vėžys, kuris pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet ilgainiui gali išplisti ir į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus. Visos limfomos suskirstytos į dvi dideles morfologines grupes: Hodžkino ligą ne Hodžkino limfomas Kas yra limfinė sistema? Limfinė sistema skirta natūraliai organizmo apsaugai nuo infekcijos. Ją sudaro limfmazgiai bei juos jungiantys […]
Kraujavimas
Kraujavimas – kraujo liejimasis iš kraujo indų į aplinką arba į organizmo audinius ir organus. Kraujavimo priežastys būna šios: Padidėjęs kraujagyslių sienelių pralaidumas, pvz., sergant ūmine spinduline liga, C hipovitaminoze, esant uždegimui ir kt.Įgimtas ir/ar įgytas kraujo krešėjimo sutrikimas. Įgimtas kraujo krešėjimo sutrikimas yra hemofilija. Tai liga, kai organizme nuo pat gimimo stinga vieno kraujo […]
Mielodisplazinis sindromas
Mielodisplazinis sindromas – tai piktybinė kraujo liga, pasireiškianti sutrikusia kraujodara, tuomet kaulų čiulpuose gaminamos nepilnavertės kraujo ląstelės, dažnai kartu gaminamas ir nepakankamas jų skaičius. Šios ligos simptomai yra nespecifiški bendras silpnumas dėl mažakraujystės kraujavimai dėl per mažo kraujo plokštelių skaičiaus infekcijos dėl to, kad nepakanka leukocitų, jie neveiklūs blužnies padidėjimas būna retai ir saikingai Dažnai […]
Kraujotakos nepakankamumas
Kraujotakos nepakankamumas – tokia būklė, kai kraujo apytakos organai neaprūpina organizmo reikiamu deguonies ir energetinių medžiagų kiekiu. Skiriamos kelios kraujotakos nepakankamumo formos: Kraujotakos nepakankamumas dėl širdies veiklos sutrikimo, atsirandantis sutrikus širdies funkcijai;Kraujotakos nepakankamumas dėl kraujagyslių patologijos, atsirandantis sutrikus kraujagyslių tonusui ir pakitus jų sienelių elastingumui;Mišri širdies ir kraujagyslių kraujotakos nepakankamumo forma.Pagal pobūdį ir eigą skiriamos […]
Mielominė liga
Ši informacija parengta tiems, kam buvo diagnozuota mielominė liga (mieloma), sergančiojo šeimos nariams ir draugams. Čia pateikiama informacija apie mielomą ir jos gydymą. Jūs galite pasirinkti tuos skyrelius, kurie jums tinka. Tai nesudėtinga, nes kiekvieno skyrelio tema aiškiai apibrėžta. Jeigu norėtumėte išsamesnės informacijos, pabaigoje rasite papildomų šaltinių nuorodas. Dažniausiai pateikiamų klausimų rodyklė jums padės surasti […]
Ūminė leukemija
Leukemija serga 3,9 iš 100 000 gyventojų. Vaikai dažniau serga ūmine leukemija – 3‐4 iš 100 000 vaikų. 82% vaikų serga ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL) ir 18% – ūmine mieloblastine leukemija (ŪML). Dažniausiai ūmine leukemija serga 2‐7 metų vaikai, daugiau berniukų. Ūminė leukemija sudaro 35% visų vaikų onkologinių ligų. Morfologinis šios ligos substratas yra pakitusios […]
Trombocitopenija
Chemoterapija paveikia organizmo gebėjimą gaminti kraujyje trombocitus. Trombocitai yra svarbūs kraujo krešėjimui, taigi žemas jų lygis padidina nukraujavimo riziką. Gydymo metu kraujo tyrimai bus atliekami dažnai. Normalus trombocitų kiekis yra 150,00 – 400,000/mm3. Bet kuriuo metu, kai trombocitai nukrenta žemiau nei 50,000/mm3, Jūs rizikuojate nukraujuoti, tad turi būti imtasi papildomų atsargumo priemonių. Pasikonsultuokite su gydytoju […]
Talasemija
Talasemija – genetinė kraujo liga, atsirandanti sutrikus hemoglobino gamybai. Šią ligą sukelia vienos hemoglobino polipeptidinės grandinės sintezės sutrikimas, dėl to eritrocitų pagaminama per mažai, prasideda eritrocitų irimas, atsiranda mažakraujystė. Skiriamos dvi talasemijos formos – alfa – talasemija ir beta – talasemija. Paprastai, talasemija yra gydoma transplantuojant kamienines ląsteles, išskirtas iš kaulų čiulpų arba virkštelės kraujo. […]
Ūminė limfoleukemija
Ūminė limfoblastinė leukemija Ūminė limfoblastinė leukemija atsiranda iš vienos genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės. Leukeminės ląstelės-limfoblastai greitai ir nekontroliuojamai dauginasi, užima kaulų čiulpų ertmę ir užslopina normalių ląstelių gamybą, kas sąlygoja anemiją, neutropeniją ir trombocitopeniją. Tai dažniausiai vaikams iki 15 metų amžiaus pasitaikanti leukemija, tačiau ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės. Dauguma vaikų po […]
Agranulocitozė
Agranulocitozė – tai organizmo būklė, kai periferiniame kraujyje labai sumažėja (kartais ir visai išnyksta) citoplazmoje grūdelių (granulių) turinčių leukocitų (vadinamų granulocitais ir neutrofilais). Tai gerokai padidina riziką sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Ligos priežastys Pagrindinė priežastis – šalutinis medikamentų poveikis, nes granulocitus periferiniame kraujyje (kraujagyslėse) ardo kai kurie specifiniai baltymų kompleksai. Agranulocitozę gali sukelti šie medikamentai: […]
Lėtinė limfoleukemija
Lėtinė limfoleukemija – dažniausiai suaugusiems žmonėms pasitaikanti leukemija. Ji atsiranda dėl įgyto vienos kamieninės limfoidinės eilės kaulų čiulpų ląstelės DNR pakenkimo. Pakitusi leukeminė ląstelė nekontroliuojamai dauginasi bei ilgiau gyvena nei sveikos ląstelės, sąlygoja limfocitų pagausėjimą kaulų čiulpuose bei kraujyje ir ilgainiui išstumia normalias kraujo ląsteles. Priežastys ir rizikos veiksniai Nėra visiškai aišku, kas sąlygoja piktybinę kamieninės […]