Jei dieną paprastai pradedate puodeliu kavos, rizikuojate ne tik susilaukti insulto ar širdies infarkto, bet ir veikiausiai pasensite daug greičiau už tuos, kurie kasdien renkasi žaliąją arbatą.
Visame pasaulyje medikai pripažįsta žaliosios arbatos naudą sveikatai. Azijoje žalioji arbata pagrįstai vadinama gyvybės ir sveikatos šaltiniu. Naujausi Jungtinių Tautų skaičiavimai rodo, kad Azijoje gyvenančių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė tebėra ilgiausia. Manoma, jog viena iš ilgaamžiškumo priežasčių yra ta, jog žmonės čia ypač daug geria žaliosios arbatos. Dėl to jie ne tik ilgai gyvena, bet ir yra sveiki, jauni, energingi.
Jei esate įsitikinę, kad niekas negali pažadinti geriau už pamėgtą stiprią kavą, apsvarstykite tokį faktą: nors žaliojoje arbatoje yra perpus mažiau kofeino nei kavoje, arbata suteikia daugiau žvalumo ir – priešingai nei kava – nė kiek nekenkia sveikatai. Išskirtinė žaliosios arbatos savybė yra ta, kad, priešingai nei kava, suteikdama žvalumo ji nesukelia streso ir nerimo jausmo, o būtent tai patiriame padauginę stiprios kavos. Skamba paradoksaliai, bet jėgų suteikianti žalioji arbata kartu ir atpalaiduoja, mažina stresą, nervinę įtampą.
Specialistai ragina per dieną išgerti bent keturis puodelius žaliosios arbatos. Šis paprastas gėrimas turi antioksidanto, kuris yra 100 kartų efektyvesnis už vitaminą C ir apsaugo kūno ląstelių struktūrą. Dėl to oda tampa atspari aplinkos poveikiui ir ilgiau nesiraukšlėja.
Žalioji arbata spartina medžiagų apykaitą, valo kraujagysles, mažina cholesterolį, dėl to naudojama kaip profilaktinė priemonė nuo visų širdies ligų. Netgi po širdies infarkto žalioji arbata padeda širdies ląstelėms greičiau atsistatyti. Pasak šeimos gydytojos Viktorijos Andrejevaitės, žalioji arbata mažina senyvo amžiaus žmonių arterinį spaudimą. Japonijoje atliktas svarbus tyrimas atskleidė, kad reguliariai gerdami ne mažiau nei po tris žaliosios arbatos puodelius per dieną mažiname insulto pavojų. Ypač šis efektas pastebimas tarp moterų. Arbata naudinga ir tiems, kurie nori sulieknėti, nes gerina lipidų ir gliukozės apykaitą, taigi, kaip sakoma, „degina riebalus”.
Odontologai ir burnos higienos specialistai įspėja, kad kava yra didžiausias dantų priešas: kavos mėgėjų dantys yra dešimt kartų prastesni ir nešvaresni už tų pacientų, kurie kavos negeria. Be to, žaliojoje arbatoje yra fluoro, stiprinančio dantis ir dantenas, bei tanino, kuris naikina bakterijas, kenkiančias dantims ir dantų emaliui, todėl arbata tinka dantų ėduonies profilaktikai. Žalioji arbata naudinga ir kaulams stiprinti – stabdo jų retėjimą.
Tyrimai atskleidė, kad žalioji arbata padeda susikoncentruoti ir gerina atmintį, reakciją. Šiame gėrime esantys antioksidantai apsaugo smegenų ląsteles, dėl to arbatą geriantys žmonės mažiau rizikuoja susirgti Parkinsono ar Alzheimerio ligomis.
Žalioji arbata visame pasaulyje pripažįstama kaip geriausia priemonė organizmo imunitetui stiprinti, todėl nuolat geriantys arbatą lengviau įveikia įvairius virusus, rečiau serga peršalimo ligomis ar gripu. Žalioji arbata puikiai tinka vaikams, nes stiprina imunitetą ir aprūpina organizmą vitaminais.
Be to, žaliajai arbatai paruošti reikia kur kas mažiau sąnaudų nei kavai, dėl to arbata yra draugiškesnė aplinkai ir žmogui.
