Sebamed

Tyrimas: augalinė mityba populiarės

Augalinė mityba

Sveikatos specialistų rekomendacijos, kad Lietuvos gyventojai savo kasdienėje mityboje turėtų vartoti daugiau daržovių ir mažiau mėsos, atrodo, pasiekia gyventojų ausis. Kaip rodo asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas, per artimiausius trejus metus maždaug trečdalis visuomenės narių ketina keisti savo mitybos įpročius ir didins daržovių bei vaisių suvartojimą, o mažins mėsos ir pieno produktų vartojimą. 

Atlikta apklausa parodė, kad nors 70 proc. gyventojų per artimiausius trejus metus planuoja maitintis panašiai kaip ir dabar, vis tik beveik trečdalis gyventojų koreguos savo mitybą į sveikatai palankesnę. Net 29 proc. respondentų nurodė planuojantys į savo racioną įtraukti daugiau daržovių bei vaisių. O tai vyks mėsos ir pieno produktų sąskaita – rečiau mėsą valgyti planuoja 28 proc. gyventojų, o 22 proc. ketina mažinti ir pieno produktų vartojimą.

Remiantis tyrimu, labiau rinktis sveikatai palankesnę mitybą ketina moterys ir aukščiausio išsimokslinimo atstovai. Įdomu tai, kad žuvies ir jūros gėrybių vartojimą ketina ir didinti ir mažinti vienodas kiekis respondentų, o šis atsakymas koreliuoja su gyventojų pajamomis. Mažinti šios kategorijos produktų vartojimą dažniau ketina mažesnių pajamų atstovai, o didinti – aukštesnių pajamų tyrimo respondentai.

Sutampa su mitybos rekomendacijomis

Tyrime įvardintos tendencijos sutampa su specialistų siūlymais Lietuvos gyventojams didinti daržovių ir vaisių vartojimą bei mažinti raudonosios mėsos.

Praėjusiais metais Šiaurės ministrų tarybai pristatant naujausias mitybos rekomendacijas, prie kurių sudarymo dirbo daugiau nei 350 mokslininkų, pabrėžta, kad Lietuvos gyventojai turėtų vartoti dukart daugiau daržovių bei vaisių ir perpus sumažinti raudonosios mėsos suvartojimą. Kaip akcentuoja ekspertai, tokie mitybos pokyčiai būtų palankesni ne tik sveikatai, bet ir gamtai.

Turėsime užauginti daugiau maisto

Kaip teigia „CropLife Lietuva“ vadovė, augantis daržovių ir vaisių vartojimas lems ir pokyčius mūsų žemės ūkio struktūroje. „Tai reiškia, kad Lietuvoje turėsime užauginti daugiau augalinio maisto, kad patenkintume augančią daržovių, vaisių, kruopų paklausą bei augalinės kilmės produktų gamintojų poreikius žaliavai. Tiesa, tam reikės toliau kelti žemės ūkio efektyvumą, nes didinti ariamos žemės plotus miškų sąskaita nebūtų tvaru“, – teigia Z. Varanavičienė.

Pasak jos, norint užauginti pakankamai maisto, žemės ūkis ir jo politikos formuotojai turės dar labiau remtis mokslo inovacijomis ir rekomendacijomis bei pažangiomis technologijomis.

„Šis tobulėjimo procesas žemės ūkyje vyksta nuolat – tai ir efektyvesnės, daugiau derliaus duodančios augalų veislės, ir efektyvūs augalų apsaugos produktai, kurie padeda apsaugoti derlių nuo įvairių ligų ir kenkėjų. Retai kada pagalvojame, bet didžiausia maisto švaistymo problema yra ne mūsų virtuvėje, o žemės ūkyje – čia dėl įvairių ligų ir kenkėjų netenkama apie 40 proc. maisto, o klimato kaita ir anomalijos derliui kelia vis didesnių iššūkių. Todėl augalų apsaugos produktai yra labai svarbūs norint tvaraus žemės ūkio. Greta turime tobulėjančias tiksliosios žemdirbystės technologijas, kurios leidžia augalų apsaugos produktus ir trąšas naudoti labai tiksliai ir  efektyviai – tik ten, kur reikia, tiek, kiek reikia, ir tada, kada reikia ir taip dar labiau padidinant tvarumą“, – teigia Z. Varanavičienė.

Anot jos, progresą geriausiai galime pastebėti atsisukę atgal: jei per 50 metų žemės ūkis nebūtų patobulėjęs, šiandien mūsų šalyje užauginamam derliui reikėtų dviem Lietuvos teritorijoms prilygstančio ariamojo ploto. „Taigi ūkininkai, pasitelkę technologinius ir mokslo laimėjimus šiandien sugeba tame pačiame plote išgauti kelis ar keliolika kartų didesnį derlių“,  – sako Z. Varanavičienė.

Norinčiųjų valgyti skaičius augs

Ji įsitikinusi, kad technologiniai ir mokslo pasiekimai bus svarbūs ir ateities žemės ūkio progresui bei efektyvumui.   

„Jungtinių Tautų prognozėmis, 2050 m. žmonių skaičius planetoje sieks 9.7 mlrd., o 2100-aisiais – jau apie 10.3 milijardų. Tad tame pačiame plote turėsime užauginti maisto papildomiems 2 mlrd. Planetos gyventojų. Tai bus įmanoma tik pasitelkiant inovatyvius sprendimus, tiksliau – visą jų kompleksą: nuo efektyvesnių veislių, augalų apsaugos produktų ir trąšų, iki tiksliųjų technologijų, robotikos, dirbtinio intelekto ir kitų inovatyvių sprendimų“, –  sako „CropLife Lietuva“ vadovė.  

Kaip pavyzdį ji pateikia Europoje augalų veislininkystės srityje kelią besiskinančias naująsias genomines technologijas (NGT). Tai – vadinamosios „genų žirklės“, kurios leidžia gerokai greičiau išvesti augalų veisles, iškerpant ydingą geną. Tiesa, Europa leist NGT naudoti tik taip, kad naujos veislės būtų tokios, kokios galėtų susiformuoti ir natūraliai gamtoje.

„Efektyvesnės veislės gali duoti didesnį derlių, jos būtų atsparesnės ligoms, klimato anomalijoms ar turėtų sveikatai palankesnių savybių. Ir tai padės ne tik užtikrinti maistą augančiai gyventojų populiacijai, bet ir leis didinti tvarumą žemės ūkyje“, – sako Z. Varanavičienė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „CropLife Lietuva“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2024 m. kovo 18­–28 dienomis atlikto tyrimo metu apklausti 1009 respondentai, kurių amžius yra nuo 18 iki 75 metų. 

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE