Kuo mažiau nitratais užterštų produktų ieškantys gyventojai piktinasi, kad priversti pirkti aklai.
Nitratų nemažai, bet ne per daug
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų šalyje nereglamentuojama didžiausia leistina nitratų koncentracija vaisiuose ir daržovėse, išskyrus špinatus, salotas ir grūdinius produktus, skirtus kūdikių ir mažų vaikų maistui.
Daugelis pageidautų, kad turguose ir parduotuvėse ant vaisių ir daržovių produkcijos būtų nurodyta, kiek viename kilograme yra nitratų. Tačiau tam nepritaria maisto ir veterinarijos specialistai.
“Nėra prasmės nurodyti nei orientacinių nitratų kiekių, nei teisės aktais reglamentuoti maksimalių koncentracijos normų. Žmogus per parą vis tiek nesuvalgo tiek vaisių ir daržovių, kad ten esantys nitratai galėtų pakenkti jo sveikatai”, – “Sekundei” teigė Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Violeta Krivickienė.
Lapkričio mėnesį tarnyba tyrė prekybos tinklų “Maxima”, “Norfa” , “Iki” parduotuvėse ir “Tau, žemdirby” turguje parduodamas daržoves: morkas, bulves, burokėlius, kopūstus. Nors kai kurių daržovių mėginiuose viename kilograme buvo rastos nemažos nitratų koncentracijos, konstatuota, kad jos saugios vartoti.
Mat specialistai leistinas normas skaičiavo pagal europinius standartus, naudodamiesi skaičiuotuvais ir specialiomis lentelėmis. Jie padarė išvadas, kad pirkėjas per parą turėtų suvalgyti nuo 1,2 iki 3,5 kilogramo įvairių daržovių ir tai jam neatsitiktų nieko blogo.
Esą nerealu, kad žmogus suvartotų tokius kiekius, todėl nėra ko skambinti pavojaus varpais apie žudikėmis galinčias tapti daržo ir sodo gėrybes.
Maisto ir veterinarijos tarnyba Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijoms siūlo tiktai nustatyti didžiausias leistinas nitratų normas mažų vaikų maistui iš daržovių.
Suaugusiesiems patariama bijoti nitratų šulinių vandenyje, o ne vaisiuose ir daržovėse.
Normos – pagal kūno svorį
Tarybiniais laikais ir dar kurį laiką Lietuvai atgavus nepriklausomybę galiojo normos – kiekvienai rūšiai daržovių buvo nustatyta, kiek miligramų nitratų leidžiama viename kilograme.
Pavyzdžiui, jei tam tikrų daržovių kilograme būdavo randama 1500 miligramų nitratų, o leistina norma – 1000 mg/kg, net ir ne specialistui aišku, kad jų geriau nevalgyti.
Dabar atitinkamo išsilavinimo neturinčiam žmogui, jeigu ant bulvių ir būtų užklijuota informacija, kad viename kilograme yra 1500 miligramų nitratų, neįmanoma suprasti, ar tai daug, ar mažai.
Pasak V.Krivickienės, pagal ES normatyvus nitratų kiekis žmogaus paros maisto racione turi būti ne didesnis kaip 3,7 mg vienam kilogramui kūno svorio. Todėl, priklausomai nuo kūno svorio, suaugusiam žmogui per parą nitratų leistina norma sudaro 200– 300 mg, vaikui – apie 100 mg. Pavyzdžiui, 60 kilogramų sverianti moteris ar vyras per parą su maistu gali nesibaimindamas gauti 222 miligramus nitratų.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba vieno augintojo tirtų bulvių viename kilograme rado 1400 miligramų nitratų, burokėlių – 870 miligramų kilograme. Kaip aiškino V.Krivickienė, tai nereiškia, kad suvalgęs pusę kilogramo tų bulvių 60 kilogramų sveriantis pirkėjas gautų 700 miligramų nitratų.
“Mes skaičiuojame, kiek žmogus, priklausomai nuo svorio, turi suvalgyti daržovių, kad neviršytų leistinos nitratų normos vienam kūno kilogramui. Taigi paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 60 kilogramų sveriantis asmuo, kad per parą gautų 222 miligramus nitratų, turi suvalgyti po vieną ar kelis kilogramus bulvių arba burokėlių, kopūstų, kitų daržovių.
Žinoma, niekas nesuvalgo tokių didelių kiekių, be to, dažnas per dieną net ir nesuvartoja mitybos specialistų rekomenduojamos 400 gramų vaisių ir tiek pat daržovių normos”, – kalbėjo specialistė.
V.Krivickienė patikino, kad ES normos ir skaičiavimo metodika yra ne iš piršto laužtos, o pagrįstos daugelio metų išsamiais tyrimais.
“Žmonės tikrai gali drąsiai pirkti mūsų turguose ir parduotuvėse parduodamas daržoves ir nebijoti dėl sveikatos”, – teigė specialistė.
Vanduo irgi gali būti pavojingas
Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos interneto tinklalapyje įdėtas dviejų Lietuvos mokslininkų – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistų Gedimino Staugaičio ir Prano Viškelio – straipsnis, kuriame rašoma, kad daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, atlikti tyrimai parodė, jog į žmogaus organizmą nitratai daugiausia patenka su daržovėmis ir bulvėmis – 60–70 proc., su geriamuoju vandeniu 10–30 proc. ir su kitais maisto produktais 10–20 proc.
Autoriai teigia, kad labai svarbu siekti sumažinti nitratų kiekį daržovėse ir geriamajame vandenyje.
Daugelis šalių riboja nitratų kiekį geriamame vandenyje. Lietuvoje nitratų didžiausia leistina koncentracija geriamajame vandenyje yra 50 mg/l. Mūsų šalies gyventojų šulinių vandens tyrimai parodė, kad kartais juose nitratai kelis kartus viršija leistiną normą. Tokio geriamojo vandens naudoti negalima.
