Kai suvartojus tam tikrą maistą pajuntame diskomfortą, kūno reakciją, dažniausiai sunku nuspėti, ar tai, ką patiriame, yra maistinės alergijos ar maisto netoleravimo pasekmė.
Žmogui dėl alerginės reakcijos gali:
• prasidėti sloga,
• atsirasti akių ar gomurio niežulys,
• prasidėti čiaudulys, kosulys,
• atsirasti patinimas — viso kūno ar kai kurių vietų,
• išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę,
• sukilti dusulys,
• pasireikšti vėmimas ar net viduriavimas.
Šie simptomai pažįstami ir aktualūs, nes jei ne jums, tai kažkam iš artimųjų tenka susidurti su alergija maistui ar atopiniu dermatitu, dažniausiai diagnozuojamu mažyliams.
Alergija maistui nustatoma 6-8 % žmonių, dažniausiai 1-2 gyvenimo metais. Teoriškai žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas gali sukelti alergijas. Tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90% visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip „didysis aštuonetas”, į kurį įeina: pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kiti riešutai, žuvis, jūros gėrybės, soja, kviečiai. Alergija maistui kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia odoje arba virškinamajame trakte.
Tačiau alergija – ne vienintelė XXI a. civilizacijos rykštė. Kur dar celiakija, diabetas, autizmas, gastritai, opos, dirgliosios žarnos sindromas, žvynelinė ir kt., kurių gydymui būtina speciali dieta…
Alergenų pašalinimas iš savo aplinkos – pagrindinis visų gydančių specialistų rekomendacinis pasiūlymas. Va tada diagnozuotajam ir prasideda vargas: tikrinti kiekvieną perkamą maisto produktą dėl specialios dietos, atsisakyti mielo naminio gyvūnėlio, keisti rūbus, patalus, pirkti nosinių, kremų ir labai daug vaistų…
Atsisakome, tačiau prarandame tai, kas telpa į du žodžius: GYVENIMO KOKYBĖ.
„Dieta be alergiją sukėlusio maisto produkto yra vienintelis svarbiausias maisto alergijos būdas, padedantis įgyti toleranciją alergenui. Bet tik pilnavertė mityba be maisto alergenų gali užtikrinti kokybišką vaiko augimą” – tvirtina Kauno Medicinos Universiteto gydytoja alergologė – klinikinė imunologė doc. dr. Jūratė Staikūnienė.
