Tiek rūpinantis sveikata, tiek planuojant šeimos finansus trumpalaikės priemonės retai duoda ilgalaikį rezultatą. Vienas mitybos pokytis ar vienkartinis taupymo sprendimas neapsaugos ateities – tam reikia tvarių įpročių. Sveikata ir finansai – glaudžiai susijusios sritys: rimtesnės sveikatos problemos gali reikšti ne tik emocinius išgyvenimus, bet ir dideles išlaidas, sumažėjusias pajamas ar prarastą galimybę dirbti.
Kalbant apie sveikatą, negalima ignoruoti vieno svarbiausių jos veiksnių – mitybos. Vienas iš pastaruoju metu nemažai dėmesio sulaukiančių mitybos pokyčių – „Mėnuo be cukraus“. Žmonės mėnesiui atsisako saldumynų, saldžių gėrimų ar kitų pridėtinio cukraus šaltinių, tikėdamiesi pagerinti savijautą ir pakeisti mitybos įpročius.
Vis dėlto „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė sako, kad ši idėja gali būti prasminga kaip naujo įpročio pradžia, tačiau ne kaip savarankiška prevencinė priemonė, po kurios galima grįžti prie ankstesnės mitybos.
„Mėnuo be pridėtinio cukraus gali būti labai geras pokytis, bet sveikatai svarbiausia ne „30 dienų be cukraus“, o sumažinti pridėtinius ir laisvuosius cukrus tiek, kad tokį mitybos modelį būtų įmanoma išlaikyti ne 30 dienų, o ilgus metus. Mėgstamas desertas gali likti racione – svarbiau porcijos dydis, dažnis ir visa likusi mityba“, – sako A. A. Kulvinskaitė.
Jos teigimu, lėtinės ligos formuojasi per metus ir dešimtmečius, todėl metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijoje svarbiausias yra ilgalaikis mitybos modelis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 50 g cukraus. Dar geriau, jei jo kiekis neviršija 25 g.
Medikė atkreipia dėmesį, kad daug cukraus gali būti ir produktuose, kurių nelaikome desertais – granoloje, dribsniuose, jogurtuose, batonėliuose, padažuose ar sultyse. Užrašai „natūralus“, „su medumi“ ar „be baltojo cukraus“ savaime nereiškia, kad produkte mažai cukraus.
„Nebūtina visiškai atsisakyti saldžių produktų – svarbiau kontroliuoti jų kiekį ir dažnį. Pirmiausia verta mažinti dažniausiai vartojamus cukraus šaltinius, ypač saldžius gėrimus“, – sako A. A. Kulvinskaitė.
Cukraus vartojimas siejamas su rimtomis ligomis
Anot medikės, didesnis laisvųjų cukrų, ypač cukrumi saldintų gėrimų, vartojimas siejamas su didesne 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto, anot jos, nereikėtų daryti pernelyg paprastos išvados, kad „bet koks cukrus sukelia diabetą“ – didelę reikšmę turi ir bendras kalorijų perteklius, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka bei visa mitybos struktūra. Todėl mažinant cukraus kiekį svarbu ne tik „išimti cukrų“, bet jį pakeisti visaverčiu maistu.
„Trumpai tariant, kuo dažniau ir daugiau vartojama laisvųjų cukrų, ypač saldintų gėrimų, tuo didesnė ilgalaikė medžiagų apykaitos bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – sako A. A. Kulvinskaitė.
Tai patvirtina ir tyrimai. Jie rodo, kad kasdien geriant po porciją cukrumi saldinto gėrimo, 2 tipo diabeto rizika gali būti apie 25 proc. didesnė. Taip pat svarbu ne tik kiek cukraus suvartojama, bet ir iš kur jis gaunamas. Saldžių gėrimų galima išgerti nemažai, o jų kalorijos suteikia mažiau sotumo nei maistas.
Sveikata – ir finansinio saugumo klausimas
Ilgalaikis dėmesys sveikatai gali padėti mažinti kai kurių ligų riziką, tačiau jis negali apsaugoti nuo visų netikėtų sveikatos sutrikimų. Taip pat kaip vieno mėnesio mitybos pokyčio nepakanka ilgalaikei sveikatai, vien santaupų gali nepakakti netikėtos ligos atveju – šeimos finansiniame plane verta numatyti ir tokius scenarijus.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sako, kad planuojant savo ir šeimos finansinį saugumą verta įvertinti ne tik turimas santaupas, bet ir galimus sveikatos rizikų scenarijus. Viena iš finansinės apsaugos priemonių tokiu atveju gali būti gyvybės draudimas su kritinių ligų apsauga – išmoka susirgus draudimo sutartyje nurodyta kritine liga gali padėti padengti papildomas išlaidas ar kompensuoti dalį prarastų pajamų.
„Žmogus gali daug dėmesio skirti sveikai gyvensenai ir ligų prevencijai, tačiau visų sveikatos rizikų išvengti neįmanoma. Todėl verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip sumažinti riziką susirgti, bet ir kaip finansiškai pasiruošti netikėtai situacijai“, – sako I. Veličkienė.
Anot jos, draudimas šiuo atveju gali būti viena iš bendro finansinio pasiruošimo dalių, ypač šeimoms, kurių finansinė padėtis stipriai priklauso nuo vieno ar kelių pagrindinių pajamų šaltinių.
„Rūpinimasis finansiniu saugumu susideda iš kelių svarbių dalių – sveikatos prevencijos, taupymo, investavimo ir draudimo. Sveika gyvensena padeda rūpintis savo sveikata, taupymas ir investavimas – pasiruošti ateičiai, o draudimas suteikia finansinę apsaugą netikėtų gyvenimo situacijų atveju“, – teigia gyvybės draudimo bendrovės PZU atstovė.
