Parkinsono liga dažnai pirmiausia siejama su rankų drebėjimu, sulėtėjusiais judesiais ar sustingimu. Tačiau ši liga turi gerokai daugiau požymių – pacientus gali varginti nerimas, prislėgta nuotaika, skausmas, miego ar šlapinimosi sutrikimai. Atlikus mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad šiems simptomams reikšmės gali turėti kasdienė mityba.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkės dr. Jevgenijos Guk, nagrinėjusios Parkinsono liga sergančių žmonių mitybos įpročius, mityba gali būti susijusi su kai kuriais ligos simptomais.
Kas yra Parkinsono liga, kaip ji pasireiškia ir kokie jos simptomai?
Parkinsono liga yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, dažniausiai siejama su judėjimo sutrikimais – galūnių drebėjimu, judesių sulėtėjimu, raumenų sustingimu ir pusiausvyros sutrikimais. Tačiau, be judėjimo sutrikimų, sergantieji dažnai patiria ir vadinamųjų nemotorinių simptomų. Juos gali varginti vidurių užkietėjimas, miego sutrikimai, nerimas, depresiniai simptomai, skausmas, uoslės susilpnėjimas, šlapinimosi sutrikimai ir kt. Būtent šie simptomai dažnai turi didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir jo kokybei.
Jūs tyrėte Parkinsono liga sergančių žmonių mitybos įpročius. Ar tai, ką valgome, gali turėti įtakos šios ligos simptomams?
Mūsų tyrimas rodo, kad mityba gali būti susijusi su kai kuriais Parkinsono ligos simptomais, ypač nemotoriniais. Didesnis Viduržemio jūros regiono dietos laikymasis buvo susijęs su mažesne nerimo, skausmo, vidurių užkietėjimo ir šlapinimosi sutrikimų tikimybe. Kadangi mūsų tyrimas neleidžia nustatyti, kas atsirado pirmiau, negalime teigti, kad būtent mityba šiuos simptomus sumažino. Taip pat negalime atmesti priešingos krypties – kad patys Parkinsono ligos simptomai galėjo daryti įtaką pacientų mitybos įpročiams. Todėl šį ryšį reikėtų vertinti kaip galimai abipusį.
Kokių maistinių medžiagų Parkinsono liga sergantiems žmonėms dažniausiai trūksta? Ar yra produktų, kuriuos į kasdienį racioną verta įtraukti beveik kiekvienam?
Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad Parkinsono liga sergantys tiriamieji su maistu gavo per mažai skaidulinių medžiagų, vitamino A ir vitamino D, palyginti su rekomenduojamomis normomis. Taip pat nustatėme, kad mažiau nei pusės visų tiriamųjų su maistu suvartojamų baltymų, riebalų, polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis atitiko nustatytas rekomendacijas, o cukrų teikiama energijos dalis viršijo rekomenduojamą kiekį. Todėl vietoje vieno „stebuklingo“ produkto rekomenduočiau galvoti apie visą mitybos modelį: daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių, žuvies, riešutų ir kitų augalinės kilmės produktų. Tai iš esmės atitinka Viduržemio jūros regiono mitybos ir sveikos bei tvarios mitybos principus, kuriuos galima pritaikyti ir lietuviškai virtuvei.
Ar galima tikėtis, kad pakeitus mitybą Parkinsono ligos simptomai realiai susilpnės?
Mitybą tikrai verta vertinti kaip vieną iš Parkinsono ligos priežiūros dalių, tačiau jos nereikėtų vadinti gydymu. Mūsų tyrimo metu nustatytos sąsajos tarp Viduržemio jūros regiono dietos ir kai kurių nemotorinių ligos simptomų, tačiau norint nustatyti, ar mitybos pakeitimas iš tikrųjų sumažina simptomus, reikalingi didesnės apimties ir ilgesnį laiką trunkantys tyrimai, taip pat tyrimai, kuriuose būtų vertinamas konkrečių mitybos pokyčių poveikis.
Jūsų tyrime matyti ryšys tarp Viduržemio jūros dietos laikymosi ir Parkinsono simptomų pasireiškimo tikimybės. Ką tai praktiškai galėtų reikšti žmogui, sergančiam Parkinsono liga?
Mūsų tyrime didesnis Viduržemio jūros regiono dietos laikymasis buvo susijęs su mažesne tikimybe sirgti Parkinsono liga, tačiau šis ryšys išryškėjo tik įvertinus kitus galimai įtakos turinčius veiksnius – amžių, lytį, rūkymą, kūno masės indeksą, fizinį aktyvumą, išsilavinimą ir pajamas. Tai reiškia, kad sveikesnis mitybos modelis gali būti vienas iš veiksnių, susijusių su Parkinsono ligos rizika, tačiau iš mūsų tyrimo negalima teigti, kad mityba apsaugo nuo ligos ar gali užkirsti jai kelią. Jei žmogus serga Parkinsono liga, sveikatai palanki mityba gali būti prasminga bendros sveikatos ir ligos priežiūros dalis. Tačiau jos nereikėtų vertinti kaip vaistų pakaitalo.
Ar esama produktų ar mitybos įpročių, kurie gali būti nepalankūs sergant Parkinsono liga? Ko pacientams reiktų vartoti mažiau?
Nemanau, kad sergant Parkinsono liga reikėtų išskirti vieną konkretų produktą, kurio būtina visiškai atsisakyti. Mūsų tyrimu nustatėme, kad Parkinsono liga sergančių žmonių mityboje cukrų teikiama energijos dalis viršijo rekomenduojamą kiekį, o skaidulinių medžiagų, vitamino A ir vitamino D buvo gaunama mažiau, nei rekomenduojama. Be to, Parkinsono liga sergantys žmonės vartojo daugiau itin perdirbtų maisto produktų nei kontrolinės grupės tiriamieji. Todėl svarbu nepiktnaudžiauti saldumynais ir itin perdirbtu maistu, tačiau nereikėtų mitybos skirstyti į „gerus“ ir „blogus“ produktus. Svarbiausia – įvairi, visavertė ir subalansuota mityba, pritaikyta konkretaus žmogaus poreikiams.
Kokia būtų svarbiausia Jūsų atlikto tyrimo žinia visuomenei?
Svarbiausia mano tyrimo žinia būtų tokia: Parkinsono ligos priežiūra neturėtų apsiriboti vien vaistais. Mityba yra viena iš sričių, kurias galima koreguoti, ir mūsų tyrimas rodo, kad sveikatai palankesnis mitybos modelis, ypač Viduržemio jūros regiono dieta, gali būti susijęs su mažesne Parkinsono ligos tikimybe ir kai kurių nemotorinių simptomų pasireiškimu. Visavertė mityba naudinga ne tik sergant Parkinsono liga – ji svarbi ir bendrai sveikatai bei kitų lėtinių ligų prevencijai. Tai paprasta priemonė, kurią galime taikyti kasdien, o jos įgyvendinimas nebūtinai turi būti brangus. Tačiau tai nėra panacėja ar gydymo vaistais pakaitalas – svarbiausia individualiai įvertinti paciento mitybą, ligos simptomus, vartojamus vaistus ir mitybos poreikius.
