Motinos širdžiai nėra liūdnesnio vaizdo už blizgančias karščiuojančio vaiko akutes. Bet liūdesys, atvirai sakant, dar pusė bėdos, palyginti su siaubu, kai pakilus temperatūrai mažiuką ima tampyti traukuliai. Ramiau, mamos širdie! Pasirodo, šie traukuliai didelio pavojaus vaikui nekelia.
Febriliniai traukuliai – tai kūdikių ar vaikų traukuliai, kuriuos sukelia aukštesnė kūno temperatūra. Beje, šie traukuliai yra dažniausia vaikų traukulių rūšis, jie nėra pavojingi ir nesukelia smegenų pažeidimo. Jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki 15 minučių, paprastai 1–2 minutės. Dažniausiai febriliniai traukuliai kyla pirmą vaiko karščiavimo dieną.
Dažniausiai febriliniai traukuliai pasireiškia 6 mėn.–6 m. vaikams. Gali būti ir jaunesniems bei vyresniems, bet taip atsitinka gana retai. Kuo vyresniam vaikui išsivysto febriliniai traukuliai, tuo mažesnė tikimybė, kad jie pasikartos dar kartą. Jei tokių atvejų yra buvę giminėje – tikimybė jų sulaukti karščiuojančiam mažyliui padidėja keturis kartus.
Febrilinių traukulių rizika padidėja, jei vaiko kūno temperatūra yra didesnė kaip 38,8 laipsnio ir jei ji pakyla staiga.
Vaizdelis tikrai nekoks…
Traukulių priepuolio metu gali pasireikšti vienas ar keli iš žemiau išvardytų simptomų:
● sutrikusi sąmonė;
● akių „pervertimas”;
● rankų, kojų ar veido trūkčiojimai;
● kūno sustingimas;
● kalbos sutrikimas, nesugebėjimas atpažinti artimųjų;
● nevalingas pasišlapinimas ar pasituštinimas;
● vėmimas;
● po traukulių – sutrikimas, nerimas ar mieguistumas.
Dažniausiai priepuolio metu stebimas vaiko sąmonės sutrikimas ir ritmiški galūnių ar viso kūno trūkčiojimai. Rečiau būna viso kūno įsitempimas, vienos kūno pusės arba tik vienos rankos ar kojos trūkčiojimas.
Retais atvejais stebimi sudėtingi febriliniai traukuliai: jie trunka ilgiau (15 min. ar net iki 30 min.) ir gali būti serijomis, t.y. sekti vienas po kito. Po priepuolio vaikas gali jausti kojų ar rankų silpnumą, bet tai pasakys tik vyresnis vaikas, kuris jau moka įvardyti savo pojūčius. Mažesniam ligoniukui po tokio priepuolio gali sutrikti judesių koordinacija.
Pavojus – nedidelis
Febriliniai traukuliai didelio pavojaus nekelia. Yra nedidelė rizika, kad priepuolio metu vaikas susižeis krisdamas ar užsprings maistu, seilėmis. Bet jei vaikas prižiūrimas, to įvykti neturėtų. Neįrodyta, kad febriliniai traukuliai sukelia smegenų pažeidimus. Priešingai, tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę febrilinius traukulius, neturėjo mokymosi bėdų mokykloje, o jų intelekto testai nebuvo blogesni už kitų vaikų. Netgi itin retais atvejais, kai priepuoliai buvo labai ilgi (iki valandos), dauguma vaikų po jų visiškai pasveiko.
Jei traukulių priepuolis tęsiasi ne ilgiau kaip 5 min., nėra būtina vaiko guldyti į ligoninę, atlikti tyrimų ar elektroencefalogramos. Tačiau vaiką turėtų apžiūrėti šeimos gydytojas ar vaikų neurolologo.
Ko griebtis?
● Likite ramūs, būkite šalia vaiko, nepalikite jo be priežiūros.
● Paguldykite vaiką ant šono, kad galva būtų kūno lygyje ar žemiau – taip vaikas vemdamas neužsprings.
● Atlaisvinkite veržiančius drabužius.
● Stebėkite, kiek laiko priepuolis trunka ir kaip jis atrodo.
● Nelaikykite vaiko liežuvio ir nesistenkite nieko kišti į burną – vaikas gali sulaužyti kišamus daiktus ir užspringti.
● Nesistenkite sustabdyti priepuolio.
● Netrukdykite vaiko judesiams, saugokite jį nuo susižalojimo, patraukite į šalį nesaugius daiktus.
● Nemuškite per veidą priepuolio metu (kad greičiau atsigautų).
● Po priepuolio paskambinkite gydytojui.
● Jei yra rizika, kad febriliniai traukuliai pasikartos, vaiko tėvai apmokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Ištikus priepuoliui jie patys gali sušvirkšti vaikui diazepamo klizmutę į išeinamąją angą. To paprastai pakanka priepuoliui nutraukti.
Nedelsdami kvieskite pagalbą, jei:
● vaikas nustojo kvėpuoti;
● jo lūpos pamėlo;
● traukuliai tęsiasi ilgiau nei 5 min.;
● stebite sprando rigidiškumą (sustingimą);
● vaikas mieguistas;
● gausiai vemia.
Nejau tas siaubas kartosis?..
Deja, patyrus vieną traukulių priepuolį, yra rizika sulaukti kito. Nustatyta, kad jie pasikartoja beveik trečdaliui vaikų. Bet tai nereiškia, kad jie kartosis kaskart karščiuojant arba esant tokiai pačiai kūno temperatūrai. Dažniausiai febriliniai traukuliai pasikartoja per pirmus dvejus metus. Didesnė tikimybė, jog traukuliai pasikartos, jei vaikui mažiau nei 18 mėnesių, jis dažnai karščiuoja, jei traukuliai ištiko esant palyginti neaukštai temperatūrai, jei giminėje tai ne pirmas atvejis, taip pat jei giminėje kas nors serga epilepsija.
Daktarų vaidmuo
Po traukulių priepuolio vaiką reikėtų parodyti gydytojui. Prieš nustatydamas diagnozę šis gali pasiūlyti atlikti keletą tyrimų, kad įsitikintų, ar nebuvo kitų priežasčių, galėjusių sukelti febrilinius traukulius. Dažnai atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, o jei įtariamas meningitas (smegenų dangalų uždegimas), gali būti reikalinga lumbalinė punkcija, kurios metu paimama ištirti smegenų skysčio. Jei vaikas gausiai viduriuoja ar vemia, jo traukulių priežastis gali būti dehidratacija (skysčių netekimas).
Užsitęsę febriliniai traukuliai gydomi traukulius slopinančiais vaistais, nuolat stebint vaiko būklę. Jei traukuliai praeina patys, traukulius slopinantis gydymas nėra skiriamas. Paprastai vien apsisaugoti šis gydymo kursas nerekomenduojamas, nes traukulius slopinantys vaistai turi daug šalutinių reiškinių. Profilaktinis gydymas rekomenduojamas nebent tuomet, jei giminėje yra epileptikų ar vaikas serga dar kokia nors neurologine liga.
Mušim, mušim ir numušim
Paprasčiausia apsisaugoti nuo febrilinių traukulių yra tiesiog mažinti temperatūrą. Kaip elgtis, jei mažylis karščiuoja?
● Nuolat matuokite jo temperatūrą (įvairaus amžiaus vaikams tinka skirtingi termometrai – apie tai informuos gydytojas ar slaugytoja).
● Duokite temperatūrą mažinančių vaistų (ibuprofeno, paracetamolio) gydytojo paskirtomis dozėmis.
● Duokite vaikui gerti skysčių: vandens, arbatos, sulčių.
● Nurenkite vaiką, kad jis atvėstų.
● Sumažinkite kambario temperatūrą – išvėdinkite, jei turite galimybę, prisukite radiatorius.
● Vėsinkite drungnu rankšluosčiu – uždėkite ant vaiko kaktos, žąstų ar šlaunų.
● Netrinkite vaiko alkoholiu, nekiškite į šaltą vandenį, neapdėkite ledais.
● Neužklokite vaiko per šiltai, nes kūno temperatūra gali dar labiau pakilti, uždenkite tik plonu apklotu.
Epilepsijos grėsmė
Epilepsija – tai pasikartojantys traukulių priepuoliai, kurie nėra sukelti karščiavimo nei jokios kitos priežasties. Nors rizika susirgti epilepsija patyrusiam febrilinius traukulius vaikui nedidelė (2–5 proc.), vis dėlto ji yra. Epilepsijos rizika didėja, jei vaikas patiria užsitęsusį febrilinių traukulių priepuolį, jei traukuliai būna vienoje kūno pusėje ar pasikartoja per parą. Didesnė rizika ir tiems vaikams, kurie serga cerebriniu paralyžiumi, turi raidos ar kitų neurologinių sutrikimų.
Nėra pakankamai įrodymų, kad traukulius slopinančių vaistų skyrimas po buvusių febrilinių traukulių apsaugo nuo epilepsijos ateityje.
Vaikų neurologė Alma Januškevičienė
