Neretai atėjęs vaikinas ar mergina sako – „Prausiuosi, o tie juodi taškai niekur nedingsta. Be to, kankina skausmingi spuogai. Ir jų nuolat daugėja…“
Taigi, susipažinkime su priešais iš arčiau. Kaip ir visais laikais, šių dienų paaugliai kenčia nuo spuogų, kitaip vadinamų acne.
Spuogai yra riebalinės liaukos ir viršutinio plauko folikulo dalies uždegimas. Didelę įtaką jų susiformavimui turi hormonų disbalansas, kuris paauglystėje būna itin aktyvus. Suintensyvėjusi riebalinių liaukų veikla išplečia odos liaukas. Ten nusėda suragėjusios ląstelės ir bakterijos.
Iš pradžių, riebalų sankaupa matoma kaip baltas taškelis – komedonas. Vėliau, riebalui oksiduojantis, tampa juodu taškeliu, kitaip vadinamu inkštiru. Dar vėliau, liaukutės viduje, bakterijos sukelia uždegimą. Atsiranda pūlingi spuogai, mazgeliai ir cistos, kurios dažniausiai palieka randelius.
Randai – dažnai sutinkamas struktūrinis odos pokytis po sunkios acne formos.
Pigmentacija – ypač dažna odos reakcija po spuogų.
Acne dažnai įvardijama jaunatviniais bėrimais, mat dažniausiai išryškėja lytinio brendimo periodu, dėl aktyvesnės vyriškų hormonų androgenų bei riebalinių liaukų veiklos. Mergaitėms nuo 12-13 metų, berniukams šiek tiek vėliau.
Vyresnėms moterims, vadinamųjų suaugusiųjų spuogų, gali atsirasti dėl hormonų sistemos disbalanso. Įtakos turi ir kontraceptinių priemonių nutraukimas, virškinimo sistemos sutrikimai, stresas bei mityba.
Bėrimai po skutimosi – viena populiariausių vyriškų problemų. Skutimosi peiliukai, geliai ar putos gali dirginti odą ir taip sukelti nepageidaujamus bėrimus. Oda toje vietoje patinsta, tampa jautri, dirgli, bėrimai paprastai būna su baltomis viršūnėlėmis, gali skaudėti, barzdos plaukeliai riestis ir įaugti. Todėl labai svarbi tinkama odos priežiūra.
Struktūriškai, daugiausia riebalinių liaukų yra T- zonoje (kaktos, nosies, smakro), krūtinės ir nugaros odoje. Sulaukus 23-25 metų, paprastai bėrimų sumažėja, o kartais acne požymiai visai išnyksta. Tačiau apie 3-7 proc. pacientų acne neišnyksta sulaukus ir brandaus amžiaus.
Bėrimai būna veido 99%, nugaros 66%, krūtinės srityse 15%, tačiau pasitaiko ir išskirtinių acne susirgimo variantų, kuomet acne bėrimai esti ir tokiose kūno vietose kaip sėdmenys.
Spuogus sukeliančių veiksnių yra nemažai:
· Hormoniniai faktoriai. Menstruacijų ciklo ir hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos bėrimų susidarymui. Brendimo metu vyriškų hormonų suaktyvėjimas skatina riebalinių liaukų aktyvumą gaminant riebalą.
Vyrams anabolinių steroidų varojimas gali iššaukti panašią reakciją.
· Genetiniai faktoriai. Acne atsirasti įtakos turi ir tam tikri genetiškai nulemti veiksniai, pvz.: polinkis į odos riebumą. Pavyzdžiui, jeigu abiejų tėvų oda jaunystėje buvo riebi ir jie sirgo aktyvia acne vulgaris, yra tikimybė, kad sirgs ir vaikai.
· Infekcinės ligos. Propionium acnes bakterijų išvešėjimas. Propionium acnes (P. acnes) yra anaerobinės bakterijos rūšis, kuri provokuoja uždegiminių spuogų susidarymą. Pastebėta, jog ši bakterija įgyja imunitetą (tampa atspari), jei ilgą laiką pacientas gydomas antibiotikais.
· Virškinimo sutrikimai ir griežtos / nesubalansuotos dietos. Nemažai įtakos spuogų atsiradimui turi maistas. Mūsų vartojamuose produktuose yra gausu hormonų, antibiotikų, įvairių sintetinių priedų. Angliavandeniais turtingas racionas, duona ir makaronai, saldumynai, bulvių traškučiai padidina riebalų gamybą, pagausėja Propionium bakterijų kiekis bei išsivysto uždegimas. Įtakos turi ir virškinimo sistemos sutrikimai, pvz.: vidurių užkietėjimas, viduriavimas.
· Imuniteto nusilpimas – bėrimai formuojasi apatinėje veido dalyje ties žandikaulio apačia bei paausiu. Paprastai būna gilūs skausmingi, uždegiminiai mazgeliai ir papulės.
· Psichikos / emociniai faktororiai / stresas. Odos būklė atspindi psichinį stabilumą. Palankias sąlygas aknei išsivystyti gali sukelti nuolatinis netikrumo, baimės, nepasitikėjimo bei savigraužos būsenos, stresas.
Dažniausiai pasireiškiančios acne pasekmės – vizualios: randai, odos gruoblėtumas, odos spalvos pokyčiai, nepageidaujama pigmentacija, odos jautrumas oro kaitai (rausta, kaista, nieži).
Psichosocialinė adaptacija: tokie pacientai paprastai tampa drovūs, uždari, mažai bendraujantys, dėl ligos gali sumažėti asmens socializacija. Profesinių ir asmeninių santykių komplikacijas pacientai įvardija kaip vieną iš šios ligos pasekmių. Įvairaus amžiaus žmonėms yra svarbi tokios ligos kontrolė ir išgijimo galimybė.
Subalansuota mityba bei poilsio režimas, puiki nuotaika ir bendradarbiavimas su odos priežiūros specialistais padės Jums įveikti šio pobūdžio problemas.
Daugiau informacijos:
