Kodėl taip sunku mesti rūkyti, net kai žmogus iš tikrųjų nori?

Mesti rūkyti
Mesti rūkyti. Asociatyvi nuotr. DI

Kodėl taip sunku atsisakyti rūkymo, net kai puikiai žinome jo žalą ir nuoširdžiai norime mesti? Atsakymas slypi ne vien valioje, bet ir smegenyse, nikotino priklausomybėje bei kasdieniuose įpročiuose, kurių kartais net nepastebime.

„Viskas, daugiau neberūkysiu“, – pagalvoja žmogus, vakare užgesindamas paskutinę cigaretę. Šįkart sprendimas atrodo kitoks nei anksčiau, nes rūkymas jau seniai nebeteikia tokio malonumo. Rytais burnoje lieka nemalonus skonis, drabužiai persismelkę dūmų kvapu, o lipant laiptais vis dažniau pritrūksta oro. Dar ir pinigai… Jei per dieną rūkymo gaminiams išleidžiami šeši eurai, per metus susidaro daugiau kaip du tūkstančiai. Už tiek būtų galima išvažiuoti atostogų, nusipirkti seniai norimą daiktą ar tiesiog turėti santaupų.

„Ir kam man to reikia? Pats sau kenkiu, pats už tai moku. Gana!“

Kitą rytą jis atsikelia jau būdamas nerūkantis žmogus. Bent jau taip save vadina. Išgeria kavą, nors ji be įprasto rūkymo ritualo atrodo kažkokia ne tokia, nuvažiuoja į darbą, praleidžia pirmąją rūkymo pertrauką ir net pajunta pasididžiavimą. Galbūt šįkart tikrai viskas bus kitaip?

Tačiau po pietų kolega pravėręs duris paklausia:

– Einam parūkyti?

– Ne, aš mečiau.

– Rimtai? Nuo kada?

– Nuo vakar.

– Šaunuolis. Na, einam bent pastovėsi, paplepėsim.

Atrodytų, nieko ypatingo. Juk niekas neverčia rūkyti. Galima išeiti į lauką, pasikalbėti ir grįžti. Bet vos tik kolega išsitraukia pakelį, spragteli žiebtuvėlis ir pasklinda pažįstamas dūmų kvapas, galvoje prasideda visai kitas pokalbis.

„Kaip dabar norėčiau… Bet ne, juk mečiau. Nors vienas kartas tikrai nieko nepakeistų. Visą rytą nerūkiau, vadinasi, galiu save kontroliuoti. O gal geriau ne? Juk žadėjau. Na, tik vieną, paskutinę, dėl kompanijos.“

Dar prieš kelias minutes sprendimas atrodė nepajudinamas, o dabar žmogus jau ieško priežasčių padaryti išimtį. Ir kuo ilgiau žiūri į rūkantį kolegą, tuo įtikinamesnės tos priežastys atrodo.

Jeigu jis vis dėlto užsirūko, pirmasis dūmas gali atnešti pažįstamą palengvėjimą, bet kartu ir nusivylimą. Kaip čia taip? Juk niekas nevertė. Juk pats vakar taip aiškiai suprato, kodėl nebenori rūkyti. Negi iš tiesų neturi valios?

„Būtent šią akimirką prasideda atsakymas į klausimą, kodėl taip sunku mesti rūkyti net tada, kai žmogus nuoširdžiai to nori.“

Ši istorija – apie įprastas cigaretes, tačiau panašus potraukio ir įpročio mechanizmas gali lydėti ir elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako vartotojus, jei šiuose gaminiuose yra nikotino.

Kas vyksta smegenyse, kai protas sako „ne“, o noras rūkyti – „taip“?

Kodėl sunku mesti rūkyti net tuomet, kai sprendimas atrodo tvirtas? Atsakymas slypi ne tik žmogaus įpročiuose, bet ir tame, kaip nikotinas veikia smegenų atlygio sistemą.

Iš šalies visa ši situacija gali atrodyti kaip paprastas apsisprendimo klausimas. Tačiau žmogaus, kuris ilgą laiką rūkė, smegenyse vyksta gerokai sudėtingesni procesai.

Rūkant įprastas ar elektronines cigaretes, nikotinas per plaučius patenka į kraują ir maždaug per 10–20 sekundžių pasiekia smegenis. Ten jis jungiasi prie nikotininių acetilcholino receptorių ir veikia smegenų atlygio sistemą, kurioje svarbus neuromediatorius dopaminas. Jis dalyvauja ne tik malonumo, bet ir motyvacijos bei mokymosi procesuose, padėdamas smegenims įsiminti veiksmus, kuriuos norisi pakartoti.

Jeigu pavartojęs nikotino žmogus pajunta palengvėjimą, smegenys susieja rūkymo veiksmą su šiuo pojūčiu. Ilgainiui pakanka vien pažįstamo signalo, kad atsirastų stiprus potraukis.

Reguliariai rūkant nervų sistema taip pat prisitaiko prie nuolatinio nikotino poveikio. Kai jo kiekis sumažėja, gali atsirasti neramumas, dirglumas, sunkumas susikaupti ir noras vėl parūkyti. Gavus nikotino šie abstinencijos simptomai laikinai susilpnėja, todėl jo vartojimas pradeda atrodyti būtinas norint normaliai jaustis.

JAV Nacionalinis piktnaudžiavimo narkotikais institutas (NIDA) aiškina, kad nikotino priklausomybė susijusi su pokyčiais smegenų sistemose, atsakingose už atlygį, mokymąsi, stresą ir savikontrolę. [1]

„Žmogus gali nuspręsti mesti rūkyti per vieną vakarą, tačiau smegenims prisitaikyti prie gyvenimo be nikotino reikia gerokai daugiau laiko.“

Kodėl rūkymas atrodo geriausias būdas nusiraminti?

„Nerūkyčiau, jeigu nebūtų tiek streso“, – tikriausiai ne kartą yra pagalvojęs rūkantis žmogus. Jam atrodo, kad rūkymas padeda susikaupti ar nusiraminti, ir toks įsitikinimas neatsiranda be priežasties – palengvėjimas iš tiesų gali būti jaučiamas.

Tačiau čia slypi paradoksas. Mažėjantis nikotino kiekis pats gali sukelti įtampą ir nerimą, o užsirūkius šie pojūčiai kuriam laikui sumažėja. Smegenys tai įsimena kaip dar vieną įrodymą, kad rūkymas padeda.

Prie šio įspūdžio prisideda ir pats ritualas. Žmogus kelioms minutėms atsitraukia nuo darbų, pabūna lauke, galbūt pasikalba su kolega. Grįžęs jaučiasi ramiau, todėl visą palengvėjimą priskiria rūkymui, nors dalį jo galėjo suteikti paprasčiausia pertrauka.

Taip rūkymas pamažu susiejamas su daugybe skirtingų emocijų – nuo nuobodulio ir susierzinimo iki džiaugsmo ar pasitenkinimo atliktu darbu.

Kodėl norisi rūkyti net tada, kai organizmas jau kurį laiką negauna nikotino?

Doramed wellness

Nes pažįstama aplinka, emocijos ir anksčiau išmokti ritualai gali vėl sužadinti potraukį.

Būtent dėl šių išmoktų asociacijų noras rūkyti gali sugrįžti net tada, kai žmogus jau kurį laiką nevartoja nikotino. JAV Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, abstinencijos simptomai dažniausiai būna stipriausi pirmąją savaitę, ypač pirmosiomis trimis dienomis, o vėliau silpnėja. [2]

Net ir praėjus kelioms savaitėms be rūkymo, senas įprotis gali netikėtai priminti apie save. Įsivaizduokite penktadienio vakarą: žmogus jau dvi savaites nerūko, didžiuojasi savimi, o susitikęs su draugais išgirsta pasiūlymą: „Gal vieną?“

„Juk tiek laiko nerūkiau. Vienas kartas tikrai nieko nepakeis“, – pagalvoja jis, nors dar prieš akimirką apie rūkymą nė negalvojo.

Ir būtent čia slypi pavojus. Net kai fizinis nikotino poreikis susilpnėja, pažįstama kompanija, alkoholis ar senas ritualas gali vėl sužadinti potraukį. Tai nereiškia, kad žmogus prarado visą pasiektą pažangą, tačiau parūkius gali padidėti rizika sugrįžti prie ankstesnio įpročio.

„Metimas rūkyti ir valios pastangos yra susiję, tačiau vien ryžto ne visada pakanka, kai tenka įveikti ir fizinę priklausomybę, ir per daugelį metų susiformavusius įpročius.“

Todėl metimas rūkyti nėra vien valios išbandymas. Reikia ne tik įveikti fizinį nikotino poreikį, bet ir išmokti kitaip reaguoti į situacijas, kuriose rūkymas ilgą laiką buvo tapęs savaime suprantama kasdienybės dalimi.

Ar pakeitus vieną rūkymo gaminį kitu dingsta priklausomybė nuo nikotino?

Kai eilinis bandymas mesti rūkyti nepavyksta, žmogus dažnai pradeda ieškoti kitokios išeities. Galbūt elektroninės cigaretės ar kaitinamasis tabakas padės atsisakyti įprasto rūkymo? O gal verta išbandyti nikotino pleistrus, pastiles ar kramtomąją gumą? Gal kreiptis į šeimos gydytoją, kuris galėtų paskirti specialių vaistų?

Pasirinkimų nemažai, tačiau svarbu suprasti, kuo jie skiriasi.

Nikotino pleistruose, pastilėse ir specialioje kramtomojoje gumoje iš tiesų yra nikotino. Šios priemonės leidžia organizmui jį gauti kontroliuojamomis dozėmis, be tabako dūmų, ir padeda sumažinti abstinencijos simptomus. Pleistras nikotiną tiekia palaipsniui per odą, o pastilės ar guma gali būti naudojamos staiga sustiprėjus potraukiui.

Nikotino pakaitalai yra gerokai saugesni už cigarečių rūkymą ir moksliškai pagrįsti kaip pagalbinės priemonės metant rūkyti. Vis dėlto jų vartojimo laikotarpiu organizmas vis dar gauna nikotino, kurio vėliau siekiama visiškai atsisakyti. [3]

Elektroninių cigarečių atveju priklausomybė taip pat gali išlikti, jeigu jų skystyje yra nikotino. Nors moksliniai tyrimai rodo, kad nikotino turinčios elektroninės cigaretės daliai suaugusiųjų gali padėti atsisakyti įprastų cigarečių, tai nebūtinai reiškia visišką nikotino atsisakymą. Be to, elektroninių cigarečių aerozolis nėra nekenksmingas. [4]

Tačiau kai kurių žmonių tikslas yra ne pakeisti vieną nikotino vartojimo formą kita, o pagaliau nebejausti nuolatinio jo poreikio. Dėl to jie pradeda ieškoti ir kitokių pagalbos galimybių.

Kokius vaistus metant rūkyti gali paskirti gydytojas?

Ne visi priklausomybei nuo nikotino gydyti skirti vaistai turi nikotino. Kai kurie veikia smegenų sistemas, susijusias su potraukiu ir abstinencija.

Vienas jų – vareniklinas, kuris veikia nikotininius receptorius ir gali sumažinti tiek norą rūkyti, tiek rūkymo teikiamą pasitenkinimą. Bupropionas veikia dopamino ir noradrenalino sistemas, todėl gali padėti palengvinti kai kuriuos abstinencijos simptomus. Metimui rūkyti taip pat naudojamas citizinas – augalinės kilmės veiklioji medžiaga, veikianti nikotininius receptorius. Visi trys preparatai nikotino neturi, tačiau turi skirtingas vartojimo sąlygas, galimus šalutinius poveikius ir kontraindikacijas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) medikamentinį gydymą pripažįsta vienu iš veiksmingų būdų mesti rūkyti. Tačiau vaistai nėra stebuklingas mygtukas, ištrinantis per daugelį metų susiformavusius įpročius. Jie gali sumažinti potraukį nikotinui ir palengvinti abstinencijos simptomus, tačiau žmogui vis tiek tenka mokytis kitaip reaguoti į stresą, kasdienes pertraukas ir situacijas, kurios anksčiau buvo neatsiejamos nuo rūkymo. Būtent todėl specialistai dažnai rekomenduoja medikamentinį gydymą derinti su elgesio keitimo konsultacijomis. [5]

Lietuvoje pagalbos galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina priklausomybę, sveikatos būklę ir prireikus skiria gydymą arba nukreipia pas specialistus. Taip pat veikia specializuotos programos. Pavyzdžiui, Respublikinis priklausomybės ligų centras siūlo iki aštuonių savaičių trunkančią ambulatorinę metimo rūkyti programą, kurią sudaro šešios konsultacijos. Jų metu sudaromas individualus planas, stebima pažanga ir padedama pasiruošti situacijoms, galinčioms paskatinti atkrytį. [6]

Tokios priemonės gali būti veiksmingos, tačiau ne kiekvienas žmogus nori vartoti medikamentus ar dalyvauti kelių savaičių programoje.

Pagalba metant rūkyti be vaistų ir nikotino pakaitalų

Kai žmogus nusprendžia atsisakyti rūkymo, iš pradžių svarbiausias klausimas būna „kaip mesti rūkyti?“ Tačiau vos tik sugrįžta stiprus potraukis, atsiranda kitas: „kaip įveikti norą rūkyti, kai jis staiga sugrįžta?“ Juk vien priimti sprendimą neužtenka – organizmas turi prisitaikyti prie gyvenimo be nikotino, o žmogus – pakeisti per daugelį metų susiformavusius įpročius.

Ieškantiems pagalbos be vaistų ir nikotino pakaitalų  siūloma „Doramed“ ONDAMED® procedūra. Ji paremta pulsuojančių elektromagnetinių laukų (PEMF) technologija ir pristatoma kaip papildoma pagalba žmonėms, norintiems atsisakyti įprastų cigarečių, elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako gaminių.

Kaip vyksta ONDAMED® procedūra?

Apsilankymas trunka apie 50 minučių. Žmogus patogiai įsitaiso krėsle, o ant kūno, per drabužius, uždedami specialūs aplikatoriai, perduodantys elektromagnetinius impulsus. Nereikia nei adatų, nei injekcijų, nei vartoti vaistų. Procedūra neinvazinė, o impulsai apibūdinami kaip praktiškai nejuntami.

Apsilankymo metu taip pat pateikiama maždaug 15 minučių vaizdo konsultacija apie pasiruošimą mesti rūkyti ir kasdienių įpročių keitimą. Joje aiškinama, kaip atpažinti situacijas, kurios sužadina norą užsirūkyti, ir kaip joms pasiruošti.

„Doramed“ duomenimis, 82 % klientų pakanka vienos ONDAMED® procedūros. Individualūs rezultatai gali skirtis.

ONDAMED® ir PEMF: ką apie šią technologiją žino mokslas?

Pavadinimas „pulsuojantys elektromagnetiniai laukai“ gali skambėti sudėtingai, tačiau pats principas gana paprastas: speciali įranga sukuria tam tikru ritmu kintančius elektromagnetinius laukus, kurie sąveikauja su organizmo audiniais. Kaip tokia stimuliacija veikia ląsteles, nervų sistemą ir įvairias organizmo funkcijas, mokslininkai tyrinėja jau ne vieną dešimtmetį.

Pavyzdžiui, moksliniuose tyrimuose nagrinėta elektromagnetinės stimuliacijos sąveika su smegenų veikla ir autonomine nervų sistema, kuri dalyvauja reguliuojant širdies ritmą bei organizmo reakcijas į stresą. Tokių publikacijų galima rasti tarptautinėje medicinos tyrimų duomenų bazėje „PubMed“. Elektromagnetinių laukų poveikį nervinėms ląstelėms laboratorinėmis sąlygomis tyrinėjo ir NASA mokslininkai. [7–9]. Prieš registruojantis svarbu pasitikslinti, ar procedūra tinkama pagal individualią sveikatos būklę ir ar nėra kontraindikacijų.

ONDAMED® procedūros siūlomos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Daugiau informacijos ir registracija – www.doramed.lt.

Žiūrėti procedūros pristatymą „YouTube“

Vaizdo įrašas – procedūros pristatymas

Moksliniai šaltiniai:

  1. NIDA. Tobacco, Nicotine, and E-Cigarettes. Nikotino poveikis smegenims ir priklausomybės mechanizmai.

nida.nih.gov – Tobacco, Nicotine, and E-Cigarettes

  • National Cancer Institute. Tips for Coping with Nicotine Withdrawal and Triggers. Abstinencija ir potraukį sukeliantys veiksniai.

www.cancer.gov – Nicotine Withdrawal and Triggers

  • CDC. How Quit Smoking Medicines Work. Nikotino pakaitinė terapija ir vaistai.

www.cdc.gov – How Quit Smoking Medicines Work

  • Cochrane. Electronic Cigarettes for Smoking Cessation. Elektroninių cigarečių veiksmingumo metant rūkyti sisteminė apžvalga.

www.cochrane.org – Electronic Cigarettes for Smoking Cessation

  • World Health Organization, 2024. WHO Clinical Treatment Guideline for Tobacco Cessation in Adults.

www.who.int – Clinical Treatment Guideline for Tobacco Cessation

  • Respublikinis priklausomybės ligų centras. Informacija apie tabako priklausomybės gydymą.

www.rplc.lt – Tabako priklausomybės gydymas

  • Martiny K. ir kt., 2010. Transkranijinės PEMF stimuliacijos klinikinis tyrimas gydymui atsparios depresijos srityje.

pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20385376

  • 2023 m. randomizuotas pilotinis tyrimas. Elektromagnetinės stimuliacijos poveikio širdies ritmo variabilumui vertinimas.

pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36900946

  • NASA Johnson Space Center, 2003. Physiological and Molecular Genetic Effects of Time-Varying Electromagnetic Fields on Human Neuronal Cells.

ntrs.nasa.gov/citations/20030075722

  1. U.S. Food and Drug Administration (FDA). Cervical-Stim Model 505L Cervical Fusion System. Konkretaus neinvazinio pulsuojančių elektromagnetinių laukų kaulų augimo stimuliatoriaus patvirtinimo įrašas.

www.accessdata.fda.gov – PMA P030034

Avevita klinika

TAIP PAT SKAITYKITE