Kartais pakanka kelių trumpų video įrašų socialiniuose tinkluose, kad žmogus atpažintų savo situaciją ir nuspręstų turįs psichikos sutrikimą. Specialistai pastebi, kad pacientai į konsultacijas vis dažniau ateina jau „nustatę“ sau diagnozę. Artėjant Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, spalio 10-ąjai, gydytoja psichiatrė dalinasi patarimais, kada informacija interneto erdvėje gali būti geras pirmas žingsnis rūpinantis psichikos sveikata, ir kada ji gali pakenkti.
Pasak psichikos sveikatos klinikų „Meliva“ vadovės, gydytojos psichiatrės dr. Devikos Gudienės, apie psichikos sveikatą šiandien kalbama atviriau nei bet kada ir tai mažina šios problemos stigmą. Tačiau iššūkių kyla tada, kai sudėtingi dalykai trumpuose socialinių tinklų vaizdo įrašuose neretai supaprastinami iki kelių simptomų sąrašo.
„Dažniausiai girdime apie dėmesio ir aktyvumo sutrikimąADHD, nerimo ar depresinius sutrikimus, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ar perdegimą. Pozityvu tai, kad žmonės labiau domisi savo psichikos sveikata, nebijo apie ją kalbėti ir drąsiau ieško pagalbos. Vis tik rizika kyla tuomet, kai klausimas apie galimą sutrikimą virsta tvirtu įsitikinimu dar iki konsultacijos. Tada žmogui gali būti sunkiau svarstyti kitus paaiškinimus, o specialistui nepatvirtinus įtarimo – kilti nusivylimas“, – sako dr. D. Gudienė.
Pasak gydytojos psichiatrės, nuovargis nebūtinai reiškia depresiją, o nerimas tam tikrose gyvenimo situacijose savaime dar nėra nerimo sutrikimas. Tokius simptomus gali lemti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, kitos psichikos ar fizinės sveikatos problemos. Tad į socialiniuose tinkluose rastą informaciją gydytoja pataria žiūrėti kaip į priežastį labiau pasidomėti savimi.
„Mes nevertiname tik vieno simptomo. Svarbu visas žmogaus paveikslas – kiek laiko simptomai tęsiasi, kaip dažnai kartojasi, kiek stipriai žmogų vargina ir, svarbiausia, kaip tai veikia jo gyvenimą. Todėl psichiatrijoje nėra taip, kad pažymime penkis simptomus ir gauname diagnozę. Reikia suprasti žmogaus istoriją ir kontekstą“, – sako dr. D. Gudienė.
Vis dėlto, gydytoja neskuba kritikuoti psichinių sutrikimų savidiagnostikos, mat dažnai už jos slypi noras suprasti save: „Kodėl man taip sunku, kodėl kitiems atrodo paprasta, o man – ne?“ Žmogus daugelį metų gali galvoti, kad yra tiesiog tingus, išsiblaškęs ar pernelyg jautrus. Internete perskaityta informacija kartais padeda kitaip pažvelgti į savo sunkumus ir tampa paskatinimu kreiptis pagalbos.
Kada verta kreiptis į specialistą
Psichiatrės teigimu, į specialistą verta kreiptis, jei žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas ar įsitempęs, nebesidžiaugia tuo, kas anksčiau teikė malonumą, prastai miega, pasikeičia apetitas, atsiranda panikos epizodų ar tampa sunku atlikti įprastus kasdienius darbus. Taip pat – jei vis dažniau griebiamasi alkoholio ar kitų medžiagų, kad galėtų nusiraminti ar užmigti. Kartais patys žmonės pokyčių nemato, todėl verta įsiklausyti ir į artimųjų pastebėjimus.
„Nereikėtų baimintis, kad kreipimasis į specialistą automatiškai reiškia diagnozę ar vaistus. Kartais žmogui pirmiausia reikia tiesiog išsiaiškinti, kas vyksta. Jeigu savijauta užsitęsia ir pradeda keisti kasdienį gyvenimą, nereikėtų laukti, kol tokia situacija praeis savaime. Galima pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru“, – sako dr. D. Gudienė.
Internete atpažinus savo situaciją, gydytoja siūlo pasižymėti, kada sunkumai prasidėjo, kas juos sustiprina ar sumažina, kaip pasikeitė miegas, nuotaika, darbas ir santykiai. Tokia informacija specialistui dažnai vertingesnė už paties žmogaus sau priskirtą diagnozę.
Pagalbos ieškoma dažniau
Augantį rūpinimąsi psichikos sveikata atskleidžia ir „Lietuvos draudimo“ turimi privataus sveikatos draudimo duomenys.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos eksperto, su psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis susijusių sveikatos draudimo žalų skaičius per trijų metų laikotarpį 2023 – 2025 m. išaugo 44 proc. Skaičiuojant vizitų pas psichikos sveikatos specialistus skaičius, augimas per trejus metus siekia nuo 5,9 tūkst. iki beveik 8,5 tūkst. vizitų.
„Šie duomenys rodo, kad psichikos sveikatos specialistų pagalba yra reikšminga gyventojams, besinaudojantiems privačiu sveikatos draudimu. Norėtųsi, kad kreiptis emocinės pagalbos būtų taip pat įprasta, kaip konsultuotis dėl fizinės savijautos. Tam nebūtina iš anksto žinoti savo diagnozės: į konsultaciją galima ateiti su klausimais, abejonėmis ir noru suprasti, kodėl tapo sunkiau susitvarkyti su kasdienybe“, – sako A. Zinevičius.
