Visi sveiki

Mikrochirurgė apie regos korekciją lazeriu: 80 proc. pacientų ateina su tuo pačiu klausimu

Regos korekcija
Akių ligų gydytoja mikrochirurgė Ieva Teresienė

Regos korekcija lazeriu kai kuriems vis dar skamba kaip rimta ir bauginanti procedūra. Nors lazerinės korekcijos jau seniai tapo kasdienybe, technologijos sparčiai tobulėja, o vizitas klinikoje yra itin trumpas ir komfortabilus, dalis pacientų į konsultaciją ateina dvejodami.

Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Ievos Teresienės, kasdieniame darbe sutinkant pacientus, jie pasakoja skirtingas istorijas, bet jų nerimo priežastys labai panašios.

„Apie 80 proc. pacientų pradeda konsultaciją būtent klausimu apie saugumą, nerimu dėl rezultato arba dvejone – ar jų akys „pakankamai geros“, t.y. tinkamos regos korekcijai lazeriu“, – patirtimi dalijasi gydytoja.

Idealus kandidatas regos korekcijai lazeriu

Internete galima rasti daug bendrojo pobūdžio komentarų, tačiau sprendimas, kuriam pacientui lazerinė regos korekcija bus tinkama, o rezultatas atitinkantis lūkesčius, visada individualus. Vis dėlto, yra keli pagrindiniai kriterijai, kuriuos pirmiausia vertina gydytojas.

„Jeigu dioptrijos pastaruosius metus išlieka stabilios, pacientas neserga gretutinėmis akių ar autoimuninėmis ligomis – tai pagrindiniai duomenys, kai jau galima svarstyti operaciją. Ragena taip pat turi būti pakankamo storio, be įtartinų pakitimų, tad atvykus į kliniką atliekame išsamius tyrimus ir pasiūlome galimus metodus“, – kriterijus vardija I. Teresienė.

Jos teigimu, anksčiau didelę reikšmę regos korekcijai turėjo ir amžius, tačiau dabar lazeriu galima koreguoti ir amžinę toliaregystę, kitaip presbiopiją, todėl amžiaus riba yra prasiplėtusi.

„Ar regos korekcija lazeriu yra galima, labiau priklauso nuo bendros sveikatos, akių būklės ir gyvenimo būdo bei pacientų lūkesčių, o ne nuo amžiaus. Sėkmingai regos korekciją lazeriu atliekame ir vyresniems nei 45–erių metų pacientams, turintiems tinkamus parametrus“, – teigia specialistė.

Iš mitų kylančios baimės

Daugiausiai abejonių kyla dėl nežinojimo, o paciento klausimas, ar regos korekcija lazeriu jam tikrai tinka, dažnai slepia baimę nepasiekti norimo rezultato, susidurti su nepageidaujamais reiškiniais – visi nori jaustis saugiai.

„Konsultacijos metu su pacientais aptariame ne tik tyrimų rezultatus, bet ir emocinį aspektą – kiekvienas proceso metu nori išgirsti realią patirtį ir priimti užtikrintą sprendimą, kuriuo galėtų džiaugtis ilgus metus“, – teigia I. Teresienė.

Mitas, kad regos korekcija lazeriu yra skausminga beveik išnyko, nes daugėja patenkintų žmonių, kurie dalijasi savo patirtimi su kitais, bet pacientai vis dar jaudinasi dėl rezultato ir procedūros efekto trukmės.

„Pacientai supažindinami, kad kaip ir prieš daugelį procedūrų, lygiai taip pat ir prieš regos korekciją lazeriu, akys yra nujautrinamos lašais. Kalbant apie efektą, išsamūs klinikiniai tyrimai bei pažangiausių technologijų gamintojų rekomendacijos leidžia prognozuoti, kokio rezultato tikėtis“, – teigia mikrochirurgė I. Teresienė.

Remiantis tyrimų duomenimis ir klinikine praktika, taip pat galima numatyti realų laikotarpį, kiek ilgai pacientas galės džiaugtis rezultatu.

„Daugeliu atvejų geras regėjimas po lazerinės korekcijos išlieka stabilus ilgus metus, bet, žinoma, natūralūs su amžiumi susiję pokyčiai ar akių ligos gali atsirasti nepriklausomai nuo operacijos“, – pabrėžia gydytoja.

Išsklaidantys abejones veiksmai

Įprastai sprendimas dėl regos korekcijos lazeriu nepriimamas per vieną dieną. Anot mikrochirurgės, dauguma pacientų šį žingsnį svarsto mėnesius ar net metus.

„Abejoti yra normalu, net, sakyčiau, reikalinga. Tai rodo, kad žmogus atsakingai vertina savo sveikatą ir nori susirinkti kuo daugiau informacijos apie procedūrą ir galimus metodus“, – sako I. Teresienė.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbu, jog abejonės, kylančios ne iš realios rizikos, o iš nuogirdų ar pavienių atvejų internete, nevirstų nuolatiniu atidėliojimu, ribojančiu komfortabilų gyvenimą be akinių ar kontaktinių lęšių.

„Pacientai dažnai ateina daug skaitę forumuose. Deja, tai neatspindi realios situacijos, nes dominuoja arba labai geri, arba labai blogi scenarijai – vidurio beveik nėra. Pirmas žingsnis – kritiškai vertinti nuogirdas ir atsakyti sau, ar mano baimė pagrįsta faktais, ar tai labiau emocinė reakcija“, – pataria mikrochirurgė.

Visi esame individualūs ir kiekvieno akys yra skirtingos. Tai, kas tiko draugui ar kolegai, nebūtinai tiks konkrečiam pacientui. Taip pat yra klaida manyti, kad užsiregistravus konsultacijai jau žengiamas galutinis žingsnis.

„Konsultacija nėra įsipareigojimas operacijai. Ji skirta atsakymams į visus turimus klausimus apie paciento akis, procedūrą ir galimybes. Blogiausias scenarijus – likti tarp „noriu“ ir „bijau“, taip ir nesužinojus atsakymų apie save“, – apibendrina gydytoja I. Teresienė.

TAIP PAT SKAITYKITE