Keliaudami po šiltesnio klimato šalis vidutinio klimato šalių gyventojai dažnai kenčia nuo viduriavimo, vadinamo keliautojų diarėja. Tai viena dažniausių keliautojų ligų, kuria kasmet suserga 20-50 proc. turistų. Dažniausiai šia liga susergama nuvykus į besivystančius regionus, tokius kaip Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai, Azija.
Keliautojų diarėja vadinamas tuštinimasis nesuformuotomis išmatomis tris ir daugiau kartų per 24 valandas, kai pasireiškia bent vienas šių simptomų: karščiavimas, pykinimas, vėmimas, spazminio pobūdžio pilvo skausmas, noras tuštintis ar net kraujas išmatose. Nors keliautojų viduriavimas gyvybei nėra pavojingas, tačiau tai sutrikdo keliautojo aktyvumą ir gerokai apkartina kelionę.
Keliautojų diarėja dažniausiai užsikrečiama vartojant mikroorganizmais užkrėstą maistą arba vandenį (pastarasis viduriavimą sukelia daug rečiau). Pagrindinis šios ligos požymis – viduriavimas, dažniausiai pasireiškiantis pirmąją kelionės savaitę ir trunkantis 3-4 dienas. Keliautojų diarėja diagnozuojama pacientui ėmus viduriuoti kelionės metu ar iškart po jos. Toks viduriavimas dažniausiai nėra sunkios formos ir savaime praeina per kelias dienas ar savaitę. Jos simptomams palengvinti dažniausiai pakanka be recepto parduodamų vaistų.
Ar įmanoma išvengti keliautojų viduriavimo? Taip. Kelionės metu būtina kruopščiai rinktis maistą, nes tai yra dažniausias infekcijos šaltinis. Maistas turi būti gerai iškeptas, išvirtas ir valgomas dar šiltas. Patariama vengti žalių daržovių, aukštoje temperatūroje neapdorotų produktų, ledų ar kitų pieno produktų. Vartojant gazuotus gėrimus, alų, vyną, karštą kavą ir arbatą, vaisius (kuriuos reikia valgyti nuluptus) ir konservuotus produktus keliautojų diarėja paprastai neužsikrečiama. Rizika užsikrėsti taip pat sumažėja neperkant maisto gatvėje ir dažnai plaunant rankas muilu ir švariu vandeniu.
