Kaip išsaugoti sąnarių lankstumą?

Pagrindiniai sąnarių lankstumą lemiantys faktoriai yra šie: raumenų bei raiščių elastingumas ir kaulų sąnarinių paviršių lygumas. Išskyrus kai kurias paveldimas ligas, nulemiančias minėtų struktūrų blogą kokybę, pagrindinėmis sąnarių veiklą trikdančiomis priežastimis dažniausiai būna negydytos arba nevisiškai išgydytos traumos, pasikartojantys sąnarių ar raiščių uždegimai, neadekvatus fizinis krūvis (pvz., per intensyvios sportinės treniruotės, per sunkus fizinis darbas) arba, priešingai - itin nejudrus gyvenimo būdas, lemiantis blogą sąnarių kokybę ir greitą jų susidėvėjimą.

Pagaliau, jeigu ir nėra visų šių minėtų faktorių, su amžiumi blogėjant audinių mitybai, išsieikvojus organizme kai kurioms sąnarinių kremzlių statybinėms medžiagoms, sąnarių būklė ima blogėti: kaulus dengiantys kremzliniai paviršiai išplonėja, atsiranda nelygumai, jie sudarko sąnarinį paviršių ir ryškiai pablogina kaulų slydimą lankstant galūnę. Blogėja meniskų, raiščių elastingumas, nes juose ima mažėti vandens, jie tarsi išdžiūva.

Siekiant išsaugoti sąnarių lankstumą, būtina apie tai galvoti nuo pat jaunystės, o dar geriau - nuo vaikystės. Negalima numoti ranka į tokias, atrodytų, mažas problemas, kaip vaikų kojų ašių kreivumas, pilnapadystė, per mažas arba per didelis raumenų tonusas, laikysenos sutrikimai, paauglių „augimo" skausmai ir pan. Leidžiant jaunuolius sportuoti, labai svarbu parinkti kvalifikuotą trenerį, kad treniruotės visais atžvilgiais būtų kokybiškos ir nežalotų kaulų-raumenų sistemos.

Didelė klaida - atsisveikinimas su fizine kultūra brandžiame amžiuje, tada, kai ji ypač svarbi. Dirbant fiziškai neaktyvų darbą, sąnariai priversti ilgai būti ramybės būklėje. Dėl to sąnarinės kremzlės blogai apiplaunamos sąnarių skysčiu, iš kurio kremzlė gauna maistą. Blogėja kremzlių elastingumas, atsparumas ir būtent dėl to itin dažnai traumuojasi dar gana jauni žmonės, dirbantys ramų darbą ir retkarčiais pabandantys su draugais pažaisti krepšinį, futbolą ir pan. Jei trauma iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin rimta, dažnas ją „pravaikšto" ir pas gydytojus atvyksta tik tada, kai plyšęs meniskas ar raištis ne juokais sužaloja sąnarį ir sutrikdo jo veiklą.

Sąnarių skausmai šiandieniniam žmogui darosi vos ne įprastinis reiškinys, nes daugelio gyvenimo būdas yra itin nejudrus. Be to, daugelio sąnarius alina dar ir antsvoris, nekokybiška mityba, padidėjęs kraujospūdis ir kt.

Ką daryti, jei reguliariai užsiiminėti mankštomis bei racionalia mityba neprisiverčiame, o sąnariai pradėjo braškėti? Ko gero, belieka viena išeitis - papildyti savo kasdieninę mitybą medžiagomis, būtinomis mūsų kremzlėms. Bene svarbiausios jų - gliukozaminas, gerinantis kremzlės ląstelių atsinaujinimą, ir chondroitinas, sulaikantis vandenį kremzlėje, neleidžiantis jai išdžiūti, o tai reiškia, saugantis jos elastingumą ir atsparumą smūgiams. Šios medžiagos įeina į daugelio preparatų sudėtį ir specialistai rekomenduoja jas naudoti ir visai sveikiems žmonėms, perkopusiems 30-40 metų ribą, o ypač tiems, kurių artimuosius vargina ankstyvi sąnarių susidėvėjimai. Ir visai nebūtina laukti, kol sąnariai ims skaudėti. Geriau pasirūpinti jais anksčiau.

O ką daryti, jei sąnarių skausmas jau seniai tapo kasdieniu palydovu, o jų lankstumas liko tik prisiminimuose? Niekada nereikėtų skubėti nusivilti, nes šiandieninės medicinos technologijos įgalina atlikti pačias įvairiausias sąnarių rekonstrukcijas (tarp jų ir raiščių bei kremzlės persodinimus, plyšusių meniskų susiuvimus ir t.t.) iki sąnarių pakeitimo dirbtiniais.

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja