Sveikatai – tik „gyvas“ kefyras

Mokslininkai vis garsiau prabyla, kad artimiausiu metu tradicinių vaistų nuo peršalimo, stomatito ar depresijos pardavimus sumažins rauginti pieno produktai. Japonų mokslininkų manymu, dar XXI amžiuje jie turėtų išstumti 50proc. esamos cheminių vaistinių preparatų rinkos. Ir nors šiandien tuo patikėti nėra lengva, tačiau akivaizdu, kad vis daugiau žmonių savo sveikatą stiprina vartodami sveikus ir natūralius maisto produktus. Vienas iš tokių – nuo seno žinomas ir vertinamas - kefyras.

Kefyro pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio „kef“, kuris reiškia sveikatą bei malonumą. Iš tiesų, kefyras turi daugybę dietinių ir gydomųjų savybių, kurios buvo aprašytos dar senovės traktatuose. Manoma, kad kefyras padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir išvengti vidurių užkietėjimo, atstatyti normalią žarnyno mikroflorą disbakteriozės ir disbiozės metu. Vartojant antibiotikus kefyras minimizuoja jų žalingą poveikį gerosioms žarnyno bakterijoms bei aprūpina organizmą būtinosiomis maistingomis medžiagomis ir biologiškai aktyviais elementais (vitaminais, aminorūgštimis, peptidais). Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad kefyras ypač tinka žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir yra puiki profilaktinė priemonė nuo osteoporozės, neretai tampančios rimtų traumų priežastimi pagyvenusių žmonių tarpe.

Kefyro atsiradimo istorija

Legendose pasakojama, kad kefyras pradėtas gaminti Kaukazo tautose. Tačiau ilgą laiką šio „šventojo gėrimo“ receptas buvo laikomas didžiulėje paslaptyje ir nei vienas Kaukazo gyventojas neturėjo teisės jo atskleisti svetimšaliui. Tik XX amžiaus pradžioje Rusijos gydytojų draugijos iniciatyva iš Kaukazo buvo parvežti kefyro grybo raugo pavyzdžiai ir nuo 1909 metų kefyras pradėtas gaminti masiniu būdu. Pradžioje šis gėrimas buvo tiekiamas į ligonines ir jo užtekdavo tik sunkiausiems ligoniams, tačiau palaipsniui kefyro gamybos apimtys augo ir šiandien šiuo skaniu gėrimu galime mėgautis visi.

Kefyro gamybos ypatybės

Norėdami mėgautis sveikatai naudingu ir originaliu senoviniu kefyru, turime atkreipti dėmesį į jo gaminimo ypatybes. Klasikinis kefyras turi būti gaminamas tik iš pieno ir gyvo kefyro grybo raugo, kurį sudaro pieno rūgšties bakterijos ir pieno mielės. Gyvas kefyro grybo raugas yra svarbiausia kefyro sudedamoji dalis, jo dėka šis gėrimas įgauna gyvybę ir tampa naudingas sveikatai. Kefyro grybo auginimas yra pati sudėtingiausia ir subtiliausia kefyro gamybos proceso dalis, nes reikalauja daug patirties, žinių ir kruopštumo. Todėl siekdami supaprastinti ir atpiginti kefyro gamybą, kai kurie gamintojai klasikinį jo gamybos receptą supaprastino ir gyvą kefyro grybo raugą pakeitė sausais pramoniniais raugais. Ir nors toks „kefyras“ oficialiai vis tiek laikomas kefyru, savo savybėmis ir skoniu  jis neprilygsta klasikiniam.

„Dvaro“ kefyras – žinomiausias gyvas kefyras

Vienas iš žinomiausių klasikiniu būdu gaminamų kefyrų yra „Dvaro“ kefyras. Jo gamyboje naudojamas originalus gyvas kefyro grybo raugas, kurį AB „Pieno žvaigždės“ savo laboratorijoje saugoja ir puoselėja daugiau kaip 30 metų. Viename grame „Dvaro“ kefyro yra ne mažiau nei 1х10⁷ vnt. kefyro grybelio kultūrų, kurios rūgdamos atiduoda  energiją ir suteikia  gaminiui gyvybę. Pagal klasikinį receptą su kefyro grybo raugu pagamintas „Dvaro“ kefyras išsiskiria itin geru turtingu skoniu, yra šiek tiek aštrokas, gaivinantis, tirštos konsistencijos. Jo skonis ir gamybos receptas nesikeičia jau tris dešimtmečius ir tai yra atsakymas, kodėl jis toks mėgstamas ir vertinamas Lietuvos gyventojų.