Kalbiname Panevėžio apskrities ligoninės Chemoterapijos ir onkologijos skyriaus vedėją Birutę ŠIMKIENĘ.
– Visuomenė sunerimusi – apie onkologines ligas kalbama vis dažniau. Daugelį šeimų jau palietė ši skaudi rykštė, laidojami šių ligų pakirsti žinomi žmonės, išgirstama vis daugiau naujų atvejų. Ar iš tikrųjų Lietuvoje daugėja onkologinių ligonių?
– Taip. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip yra ir dėl to, jog daug susirgimų padeda išaiškinti tobulėjančios diagnostikos galimybės, be to, visuomenė sensta. Tai irgi viena iš ligų daugėjimo priežasčių – senovėje žmonės mirdavo jauni, augliai nespėdavo išsivystyti. Dabar gyvenimo trukmė ilgėja, o su metais organizmas, jo imunitetas silpnėja. Dėl šios ir daugybės kitų priežasčių ir vystosi įvairūs augliai.
– Kokios dar priežastys skatina auglių vystymąsi?
– Labai didelę įtaką sveikatai, organizmo imunitetui daro užteršta aplinka – tai viena įvairiausių ligų, taip pat ir auglių, atsiradimo priežasčių.
Negali patarti žmogui važiuoti gyventi į švarų, neužterštą kraštą, tai neįmanoma. Tačiau kai ką pakeisti galima. Kiekviena proga siūlau stengtis išvykti pakvėpuoti tyru oru. Į gamtą, į mišką, į paupį, neleisti, bent jau savaitgaliais, laiko užterštose miesto gatvėse, tvankiuose butuose. Be to, žmonės per daug sėslūs, mažai juda. Žmogaus gyvenimo būdas taip pat gali būti viena iš ligos priežasčių.
– Kaip reikėtų keisti įprastą dienos ritmą, kaip sveikai gyventi, kad onkologinių ligų pavojus atsitrauktų?
– Daug ko pakeisti jau negalime – gyvename XXI amžiuje su visais jo išradimais ir naujovėmis. Tačiau kai ką pakeisti vis dėlto mūsų valioje. Vienas svarbiausių dalykų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – sveika mityba. Nereikėtų žavėtis atvežtiniais egzotiškais vaisiais, daržovėmis, valgyti mums neįprastą maistą. Savam darže užauginti burokėliai, kopūstai, bulvės, morkos – pats sveikiausias maistas. Neturintieji galimybės užsiauginti, turėtų pirkti ekologiškus, kuo mažiau užterštus produktus. Rafinuotas maistas dažnai sukelia žarnyno, kitų vidaus organų onkologines ligas. Taip pat labai svarbu nenualinti nervų sistemos, tai mažina imunitetą.
– Daugiau kaip dvidešimt metų dirbate onkologe, teko susidurti su daugybe įvairiausių atvejų. Ką iš savo patirties galėtumėte pasakyti besibaiminantiesiems pavojingiausios ligos – vėžio?
– Kiekvienam patariu turėti gerą šeimos gydytoją. Tokį, su kuriuo galėtumėte pasikalbėti apie visas bėdas, išsakyti visus įtarimus. Dabar šeimos gydytojus galima rinktis, ieškoti tokio, su kuriuo geriausia sutarti. Patariu šeimos gydytojui išsakyti kiekvieną įtarimą, savijautos pakitimus. Būna, žmogus jaučia, jog silpsta jo sveikatai, tačiau įsitikinęs – tai tik nuovargis, ir uždelsia. Pradėjus tyrimus, paaiškėja labai rimta priežastis. Ankstyvojoje stadijoje „pagavus” vėžį, jis dažnai pagydomas. Ir nereikėtų baimintis, kad nuogąstavimai gali būti perdėti ir į gydytoją kreiptasi be reikalo. Visada sakau: geriau šimtas ligonių kreipsis be reikalo, negu vienas ateis jau su užleista, nebepagydoma liga.
– Skelbiami įvairūs projektai, akcijos, kviečiančios nemokamai pasitikrinti. Pavyzdžiui, projektas „Nedelsk” ragina moteris tikrintis krūtis. Tai duoda naudos?
– Labai daug. Tai įrodė ir užsienio patirtis. Daugelyje šalių krūties vėžys jau išaiškinamas pačios ankstyvosios stadijos, ketvirtos stadijos vėžių jau net neberandama. Daugiau atvejų išaiškinama ir pas mus, tačiau dar ne visos moterys ryžtasi profilaktiškai pasitikrinti. O gaila – kuo vėliau nustatoma onkologinė liga, tuo sunkiau pagydoma. Daug naudos duotų ir privalomi profilaktiniai patikrinimai. Anksčiau, kai tokie būdavo, išaiškindavome ir vėžius.
– Kokių organų onkologinės ligos dažniausiai užtinkamos?
– Dabar, kai vykdoma prostatos profilaktikos programa, ypač daug nustatoma prostatos vėžių. Vyrams taip pat dažnas plaučių vėžys, nors jis sunkiau nustatomas – sergantieji pirmos ir antros stadijos vėžiu jokių permainų nejaučia. Moterims daugiausia nustatomas krūties, sunkiau – kiaušidžių vėžys. Nelengva išaiškinti žarnyno, kepenų, kitų vidaus organų vėžius. Visiems patariu stebėti organizmą, ypač atkreipti dėmesį į apgamus, limfmazgius, kitus vizualiai matomus pakitimus ir apie tai tuoj pat pranešti šeimos gydytojui, gavus jo siuntimą, kreiptis į onkologą. Jis ligonius priima ir konsultuoja Konsultacijų poliklinikoje.
– Ar daug ligonių gydoma Chemoterapijos ir onkologijos skyriuje?
– Iš viso turime trisdešimt lovų. Yra ir paros, ir dienos stacionarai. Onkologinis ligonis laukti negali – jis turi būti gydomas tuoj pat. Skyriuje taikomi pagrindiniai piktybinių navikų gydymo būdai: chemoterapija, imunoterapija, biologinė ir taikinių terapija kvalifikuotai diagnozuoti ir gydyti piktybinius navikus. Diagnostikai naudojamas visas ligoninėje esantis diagnostikos priemonių potencialas, įskaitant spiralinį kompiuterinį tomografą bei magnetinio rezonanso tyrimus.
