Negalia nėra nuosprendis

Daugialypė reabilitologų veiklos mozaika, pademonstruota penktadienį Klaipėdos universitete (KU) vykusioje respublikinėje reabilitacijos ir slaugos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencijoje, rodo, kokią išeitį ir gyvenimo prasmę gali atrasti negalios sukaustyti žmonės.

"Konferencijos tikslas - reabilitacijos procesas, kuriame turėtų dalyvauti įvairių profesijų žmonės, todėl ir pranešimus skaitė visuomenės sveikatos, ergoterapijos, meno terapijos, slaugos specialistai iš visos Lietuvos ir net mūsų universiteto socialinių mokslų doktorantė iš Laplandijos (Suomija) universiteto", - sakė viena iš konferencijos moderatorių, KU Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos katedros vedėja Lidija Švedienė.

KU ergoterapeutai konferencijos metu parodė, kaip galima neįgaliuosius integruoti į visuomenę, įtraukiant juos į prasmingą kūrybinę veiklą. Todėl surengta moters, patyrusios galvos smegenų insultą ir po to pradėjusios siuvinėti, megzti ir tapyti, darbų paroda. Šoko Klaipėdos apskrities šokių studijos "Svajonė" šokėjai, turintys judėjimo negalią (vadovas A. Soraka).

Apie kūdikių raidą ir slaugą

Konferencijoje kalbėta apie ekspresyviąją, delfinų ir šviesos terapiją, sergančiųjų galvos smegenų insultu ergoterapiją namuose. Savo nuomonę apie psichiatrijos skyriuje dirbančius medikus išsakė psichikos sveikatą studijuojantys studentai. Pakalbinome keletą pranešėjų.

"Vaikas yra labiausiai pažeidžiamas šeimos ir visuomenės narys. Todėl mano tyrimų ašis yra vaikų, augančių globos namuose, savarankiškumo įgūdžių vertinimas," - sakė Viktorija Repšaitė, Kauno medicinos universiteto studentė.

Manyta, kad vaikams, augantiems globos institucijose, būdingas jutimų, pažinimo, kalbos ir psichosocialinių funkcijų trūkumas, kuris gali trukdyti vystytis. 2009 m. atlikome tyrimą Kauno kūdikių globos namuose, jame dalyvavo 20 abiejų lyčių vaikų nuo 12 iki 38 mėnesių amžiaus. Nustatėme, kad berniukų raida normali, bet pastebėjome, kad mergaičių raida sulėtėjusi ir jos mažiau savarankiškos," - sakė pranešėja.

KU Tęstinių studijų instituto Sveikatos visuomenės slaugos katedros studentė Ingrida Oginskienė kalbėjo apie kūdikių mitybos įtaką atopinio dermatito vystymuisi slaugos aspektu.

"Tai aktualu, nes atopinis dermatitas plinta visame pasaulyje, 2002 m. duomenimis, Lietuvoje užregistruota per 22 tūkst. juo sergančių vaikų. Pas mus vis dar netaisyklingai maitinami kūdikiai, per anksti pradedama papildyti maitinimą krūtimi dirbtiniu maistu. Tarp tokių kūdikių pastebima net iki 80 proc. maisto alergijų. Alergija netinkamam maistui dažniausiai pažeidžia kūdikio odą arba pasireiškia keliose organų sistemose, kamuoja virškinimo sutrikimai. Pasibaigus motinos pienui, yra įprasta vartoti adaptuotus karvės pieno mišinius, kurie yra pirmieji alergenai. Kūdikiams, motinos pienu maitinamiems iki 6 mėn., net ir pradėjus maitinti tirštu maistu, alergija pasireiškia 2 proc. Tyrime dalyvavę bendruomenės slaugytojai savo žinias kūdikių mitybos klausimais įvertino kritiškai. 50 proc. jų prioritetine savo darbo sritimi laiko procedūrų atlikimą, mažai laiko skiria kūdikių patronažui ir edukacijai. Net 76 proc. bendruomenės slaugytojų mano, jog kūdikio tėvus apie ligų prevenciją turėtų informuoti šeimos gydytojas," - sakė pranešėja.