Atkeliavę į prekybos vietą išvystame lentynas, nukrautas įvairių tipų geriamaisiais vandenimis. Žvalgomės į butelių spalvas, skirtingų gamintojų pavadinimus ir rūšys. Tačiau ar mokame rinktis? Ar žinome, koks vanduo yra tinkamiausias būtent mūsų organizmui?
15min.lt pokalbis apie vandens rūšis ir naudą organizmui su UAB „Druskininkų Rasa“ komercijos direktoriumi Šarūnu Bardausku.
– Ką privalu žinoti vartotojui, renkantis vandenį prekybos vietoje? Į ką pirmiausia atkreipti dėmesį?
– Pirmiausia reikėtų išsirinkti pačią vandens rūšį. Nors parduotuvių lentynose galima rasti labai daug įvairaus vandens, kurio kaina yra panaši, tačiau svarbu suprasti, jog šio vandens kokybė skiriasi. Nepriklausomai nuo gamintojo, vanduo yra skirstomas į 4 rūšis.
Aukščiausias kokybės vanduo yra natūralus mineralinis vanduo. Jam yra taikomi patys griežčiausi reikalavimai. Žemesnės kokybės – šaltinio vanduo. Trečiasis (pagal kokybę) – stalo vanduo. Žemiausios kokybės vandeniu yra laikomas geriamas vanduo. Mokant skaityti etiketes, išsirinkti geros kokybės produktą yra labai lengva.
Taip pat svarbu žinoti, jog natūralus mineralinis vanduo taip pat yra skirstomas į dar 3 grupes: mažai mineralų turintį (500 mlg/l), vidutiniškai mineralinių medžiagų turintį (500 – 1500 mlg/l) ir daug mineralinių medžiagų turintį (nuo 1500 mlg/l) vandenį.
– Kaip žinoti, kuris mineralinis vanduo yra labiausiai tinkamas?
– Kiekvienas vanduo atlieka tam tikrą funkciją. Mažai mineralinių medžiagų turintis vanduo yra skirtas kasdieniniam vartojimui be jokių apribojimų (gaminant maistą ir pan.). Šis vanduo labiausiai atitinka geriamąjį vandenį, tačiau yra aukštesnės kokybės produktas. Viena pagrindinių šio mineralinio vandens funkcijų – dalyvauti maisto apykaitos precesuose, valyti organizmą, pašalinti virškinimo atliekas.
Vartojant šį vandenį pastoviai, organizmas yra valomas. Tačiau šis vanduo organizmo nepapildo mineralinėmis medžiagomis. Nuolatos vartoti vien tik tokį mineralinį vandenį nėra tikslinga, kadangi organizmas negauna reikiamų mineralinių medžiagų.
Vidutiniškai mineralinių medžiagų turinčio vandens galima naudoti pakankamai daug, nes mineralų koncentracija nėra labai aukšta. Tuo pačiu, vartojant šios rūšies vandenį, organizmas jau šiek tiek yra papildomas ir mineralinėmis medžiagos.
Trečioji grupė – daug mineralinių medžiagų turintis vanduo – yra skirtas organizmo papildymui mineralinėmis medžiagomis. Toks vanduo gali būti skirtas profilaktiniam gydymui. Iš vandens žmogaus organizmas mineralines medžiagas pasisavina lengviausiai (sunkiau iš maisto produktų, cheminių preparatų).
Tačiau yra ir antroji medalio pusė. Pastoviai vartojant vien tik tokios rūšies mineralinį vandenį organizmas šiek tiek išsilepina, pripranta lengviausiu keliu įsisavinti mineralines medžiagas ir nebe taip noriai jas įsisavina iš kitų šaltinių.
Vadovaujantis sveikos gyvensenos principais, mineralinius vandenis rekomenduojama gerti pakaitomis. Tarkime, dvi savaites – mažai mineralų turintį mineralinį, kitas dvi – daug mineralų turintį mineralinį vandenį. Savaitgaliais, kuomet organizmas yra labiau apkrautas sunkesniu maistu, galite gerti daugiau mineralų turintį vandenį, nes šis vanduo, dažnu atveju, palengvina virškinimą.
Didžiausia problema, su kuria susiduria vartotojas, – gamintojai dažniausiai siūlo kažkokios vienos rūšies mineralinį vandenį. Jie savo reklamoje teigia, kad būtent tos rūšies vanduo yra geriausias. Tokiu būdu vartotojas yra paprasčiausiai klaidinamas. Visą laiką gerti tik vienos rūšies vandenį nėra tikslinga. Turi būti balansas. Todėl vandenis rekomenduojama gerti pakaitomis.
– Ar aukštos mineralizacijos mineralinio vandens vartojimui yra taikomi kokie nors apribojimai? Ar jį gali gerti nėščiosios? Tam tikromis lėtinėmis ar skrandžio ligomis sergantys žmonės?
– Svarbu žinoti, kokių mineralų konkrečiam žmogui reikėtų vengti. Matote, kiekvienas mineralinis vanduo turi savo mineralų kompoziciją. Ant etiketės yra nurodoma, kiek šiame vandenyje yra magnio, kalcio, kalio ir kt mineralinių medžiagų. Kiekvienam žmogui pagal jo amžiaus grupę, sveikatos grupę gydytojai rekomenduoja tam tikras reikalingas mineralų grupes.
Labai dažnai prekyboje yra sutinkami daug mineralų turintys mineraliniai vandenys, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – natris ir chloras. Faktiškai, išgarinus tokį vandenį, gautume natrio chloridą, o tai yra druska. Sergant tam tikromis ligomis negalima gerti vandens, kuriame yra daug natrio, jeigu žmogui paskirta natrio dieta. Taigi, kartojuosi, reikia atkreipti dėmesį, kokių mineralų yra daug, – viskas yra nurodoma etiketėse.
Nėščiosioms labiausiai patartina yra vartoti mažai mineralų turintį vandenį. Lietuvoje turime keletą mažai mineralinių medžiagų turinčių vandenų, kurie yra tinkami netgi kūdikiams. Juose, kaip taisyklė, turi būti ypatingai mažai natrio.
– Ką rekomenduojate rinktis: gazuotą ar negazuotą vandenį?
– Šis klausimas yra – diskusijų objektas net ir tarp gydytojų. Vieningos nuomonės nėra. Pusė teigia vieną, pusė – kitą.
Gazuotas vanduo gali būti netinkamas turintiems skrandžio opą. Tačiau pati angliarūgštė nėra kenksminga žmogaus organizmui. Tarkime, jeigu mėgstate gerti vandenį tiesiai iš plastmasinio butelio ilgesnį laiką (pavyzdžiui, savaitę), siūlau rinktis gazuotą vandenį.
Angliarūgštė, esanti gazuotame vandenyje, veikia kaip konservantas. Nuo žmogaus lūpų į vandenį (geriant iš butelio) patenka įvairūs mikrobai, kurie bėgant laikui dauginasi. Gazuotas vanduo faktiškai visą laiką išlieka šviežias, nes angliarūgštė neleidžia daugintis mikroorganizmams butelyje.
Tačiau kuris yra geresnis – negalėčiau atsakyti. Pats mielai renkuosi tiek vieną, tiek kitą.
– Ar tiesa, kad gazuotas vanduo sukelia celiulitą?
– Gydytoju teigimu, tai yra mitas.
