Kaip pasirinkti kiaušinius

Jau kuris laikas paukštynų atstovai teigia, kad tiek pramoniniu būdu laikomų, tiek ekologiniuose ūkiuose ar kaime laisvai auginamų vištų kiaušiniai savo sudėtimi (baltymais, mineralais ir vitaminais) labai nesiskiria. Ar tikrai nėra skirtumo tarp kaimiško ir paukštyne dedinto kiaušinio?
2006 m. VPU buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas buvo nustatyti jodo poveikį kiaušiniams, kai vištų dedeklių lesalas papildytas jodo preaparatais. Nustatyta, kad kiaušiniuose jodo kiekis padidėjo 3 kartus. Tai rodo, jog tai, ką sulesa vištos, tiesiogiai patenka į kiaušinius. Ne paslaptis ir tai, kad nuolatinis paukštynų palydovas - infekcijos. Kad būtų užkirstas joms kelias, profilaktiškai naudojami antibiotikai, kurie taip pat atsiduria kiaušiniuose. Elektroninės maisto parduotuvės prekiaujančios ūkininkų produktais vadybininkė Rasa Bartkienė teigia, kad būtent dėl vaistų, kuriais yra šeriamos vištos, medžiagų patekimo į kiaušinius neretai vaikai ima jiems alergizuoti, nors patys kaušiniai yra labai maži alergenai. Taip pat žmonės dažnai galvoja, jog kokybiškus kiaušinius galima atpažinti pagal trynio spalvą - kuo jis tamsesnis, tuo kiaušinis geresnis. Tuo dažnai spekuliuoja paukštininkyste užsiimančios įmonės ir į vištų lesalą deda specialių medžiagų - karotinoidų - kurios daro trynį geltonesnį, tuo tarpu pavasarį laisvėje auginamų vištų kiaušinių tryniai dažnai būna šviesesni. Vištų kiaušinis - vienintelis produktas, kurį žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98 procentų. Taigi, valgant kiaušinį visai nesinorėtų papildomai gauti antibiotikų dozę ar cheminių medžiagų, kuriomis yra praturtinti lesalai.
Ar žinote, kad vien pažvelgus į parduotuvės lentynoje ar turguje parduodamą kiaušinį, jūs iškart galite pasakyti kokiomis sąlygomis buvo laikoma dedeklė višta, kuri tą kiaušinį padėjo? Pagal Europos Sąjungos reikalavimus visi parduodami kiaušiniai privalo būti paženklinti tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai. Antroje eilutėje gali būti ir papildomos informacijos (paukštyno pavadinimas, vartojimo terminas ir t.t.).
Pirmasis skaičius nurodo kokiomis sąlygomis buvo laikoma tą kiaušinį padėjusi dedeklė višta. Tas skaičius gali būti tiktai 0, 1, 2 arba 3. Po skaičiaus esančios dvi raidės nurodo kilmės šalį, o likę penki skaičiai - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paukštynui suteiktas registracijos numeris.
Kiaušinis su pirmuoju skaičiumi „3", reiškia, kad višta buvo laikoma fabrikiniame narvelyje. Ne erdviame narvelyje, bet tokiame, kuriame pagal paukštininkystės industrijos standartus, vienai vištai suteikta tik šiek tiek daugiau ploto nei užima A4 formato popieriaus lapas. Reiškia, kad pagal dabartinius ES reikalavimus, visą savo trumpą gyvenimą (tik apie vienerius metus) dedeklė višta praleidžia narve, kuriame jai skiriama 75 cm² ploto, tokiame narve ji negali net sparnų išskleisti, nevaikštant jai atrofuojasi kojų raumenys, kas yra labai skausminga. Kad tarp jų nevyktų kapojimasis ar kanibalizmas, joms dažnai trumpinami snapai, kas joms yra labai skausminga, pernelyg patrumpinus snapą lesimas gali tapti kančia.
Kiaušinis paženklintas skaičiumi „2" reiškia, kad višta buvo laikoma ne narvelyje, o kur kas geriau, ant pakreikto grindinio paukštynuose, fermose. Jos gali laisvai vaikščioti po patalpą ir teigiama, kad tokių vištų dėslumo laikotarpis dažnai būna dvigubai ilgesnis nei tų, kurios laikomos narvelyje.
Kiaušinis paženklintas skaičiumi „1" reiškia, kad dedeklė višta laikoma laisvėje, lyg gamtoje, sodyboje.
Kiaušinis paženklintas skaičiumi „0" reiškia, kad kiaušinis yra ekologiškas. Vištos gali vaikštinėti atvirame lauke ir lesa pašarą, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus. Jos paprastai gyvena mažomis grupėmis ir deda kiaušinius gūžtose. Ūkininkai užtikrina kuo geriausias ir sveikiausias šių vištų laikymo sąlygas. Tokių vištų gyvenimo trukmė gali būti 10 - 15 metų.
Skirtingai nuo kai kurių kitų Europos valstybių, Lietuvos vartotojai neturi galimybės rinktis kiaušinius pažymėtus skaičiumi 0, 1 ir 2 prekybos centruose. Tuo tarpu Lietuvoje yra pakankamai didelė laisvai auginamų vištų kiaušinių paklausa. Vieni jų ieško ekologiškame turgelyje, kiti sveiko maisto parduotuvėse. Neseniai rinkoje atsirado nauja paslauga - maisto produktų iš kaimo ir iš nedidelių ūkių pristatymas į namus. Viena tokias paslaugas teikiančių įmonių UAB „Tikras maistas" (www.tikrasmaistas.lt) yra sudariusi sutartis su ūkininkais, auginančiais vištas laisvėje, kurių kiaušiniai priskiriami 1 klasei . Galimybė užsisakyti kaimiškų kiaušinių ir kitų maisto produktų internetu leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų, jie neišleidžiami kitoms, mums nereikalingoms, prekybos centruose siūlomoms prekėms pagal akcijas ar su nuolaidomis.
Kokius margučius norite matyti ant Jūsų šventinio ar kasdieninio stalo? Tokius, kuriuos sudėjo laisvai, humaniškai ir ekologiškai švariai laikomos vištos? Ar tokius, kurių dedeklės vištos niekada nematė ir nepajuto saulės šviesos spindulių, visą savo gyvenimą praleidusios ankštame narve, paukščių fabrike?
Aišku, kad už kokybiškesnį kiaušinį teks kažkiek daugiau sumokėti, bet tai darant, jūs neskatinsite fabrikinio vištų laikymo, o atvirkščiai - prisidėsite prie geresnių jų auginimo ir laikymo sąlygų.
Siame straipsnyje panaudota medžiaga iš Lietuvos gyvūnų globos draugijos straipsnio, išspausdinto www.bernardinai.lt
Straipsniai

Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?
Neprofesionalus mitybos planas, kraštutinės priemonės, badavimas gali sutrikdyti sveikatą ar dar labiau pakenkti išvaizdai. Dažniausiai tykantys pavojai yra: Nesubalansuota ar labai mažo kaloringumo dieta gali paveikti jūsų sugebėjimą mąstyti,...

Žalieji perspėja: genetiškai modifikuoti rapsai pavojingi
Egzotiškai skambanti naujovė - genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) netrukus bus auginami ir Lietuvoje. Klaipėdos rajone, atėjus pavasariui, turėtų suvešėti genetiškai modifikuotų rapsų laukas. Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialui...

JUODŲJŲ UOGŲ NAUDA SVEIKATAI
Subalansuota, sveika mityba yra neatsiejama sveiko žmogaus organizmo dalis ir ligų profilaktikos elementas, tai sveikos gyvensenos pagrindas, nuo kurio priklauso fizinis ir protinis žmogaus vystymasis, darbingumas, gyvenimo trukmė. Dėl šios...

Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku
Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto...

Kokių maisto produktų nesivežti į iškylą?
Šiltai gabenami mašinose, krepšiuose be šaldymo įrangos greitai gendantys maisto produktai tampa pavojingi sveikatai, nepaisant to, kad prekės galiojimo terminas, pažymėtas ant pakuotės, dar nesibaigęs. Kauno visuomenės sveikatos centro...

Duona ir alkį malšina, ir gydo
Duonoje yra baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jos baltymuose yra ir nepakeičiamų aminorūgščių, be jų neįmanoma gyventi. Be to, duonoje yra kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų, B grupės...

Žalioji arbata gali atitolinti glaukomą
Honkongo akių ligų ligoninės mokslininkai teigia, jog žaliojoje arbatoje esantys katechinai iš virškinimo sistemos patenka į akies audinius ir padeda apsisaugoti nuo glaukomos ir kitų ligų. Kaip praneša nutraingredients.com, gerti žalią arbatą...

Kas antras lietuvis greitą maistą valgo bent kartą per savaitę
Nors 70 proc. šalies gyventojų norėtų maitintis sveikiau, tačiau kas antras sumuštinius, traškučius ir picą valgo bent kartą per savaitę ar dažniau. Apklausos duomenys rodo, kad greito maisto kategorijai priklausančius produktus - traškučius,...

Dietos ne tik tirpdo kilogramus, bet ir sendina
Jei tirpdote antsvorį ir laikotės dietos, būkite atsargūs. Nors laikantis dietos kūnas lieknėja, veidas gali pasenti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad labiausiai sendina liesumas, o žmonės, kurių putlūs skruostai ir švelnūs bruožai, atrodo jaunesni....

Natūralus medus - ir ekologiškas
Per pastaruosius dešimtmečius daugelis sveikais laikytų produktų įgijo įvairiausių antrininkų, kurie sveikatai naudingomis savybėmis jau nebepasižymi. O kaip yra su medumi? "Vakarų ekspreso" kalbintas bitininkas Kęstutis Preikšaitis...

Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį
Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad nepakankamas kalio suvartojimas siejamas su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei kai...

Tahini - jūsų grožiui ir sveikatai
Sezamo pasta, arba kitaip - tahini, tai maltų sezamų sėklų pasta. Naudojama gaminant gausybę patiekalų. Tahini yra pagrindinis humuso ingredientas - suteikiantis trintų avinžirnių masei savito skonio, riebumo ir būdingo malonaus kartumo. Tai pat...

Ingrida Bakaitė: mano eksperimentas pasiteisino
„Esu linkusi į pilnumą, tokia genetinė struktūra. Aš iš tų žmonių, kurie viską, ką suvalgo, nešioja su savimi“, – juokavo moteris. Viršsvoris ir imuninės sistemos problemos buvo pagrindinės dvi priežastys, kodėl Ingrida ryžosi...

Pieną gerti sveika
Pienas ir jo produktai yra nepaprastai svarbi maitinimosi dalis, nes jame gausu lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų, reikalingų organizmui augti, vystytis: riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, bei vitaminų. Nustatyta, jog...

Kokius produktus rinktis mus skatina maisto priedai?
Prekybos centrų lentynos tiesiog lūžta nuo įvairiausių skonių maisto produktų. Tačiau vienas produktas mums skanus, o kitas – ne, anot specialistų, dažnai ne dėl individualių produkto savybių, o dėl cheminių maisto priedų, kurie trikdo mūsų...

Vitamininga žaluma
Pavasarį visoms labiausiai stinga natūralių vitaminų – akys tik ir ieško šviežių žalumynų. Daugelis pirmųjų lapelių itin maistingi, jie kaipmat papildys senkančias organizmo vitaminų atsargas. Žalią lapinių augalų spalvą lemia pigmentas...

Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?
Japonų mokslininkai maisto ir vyno derinimo taisyklėms rado mokslinį paaiškinimą. Takayuki Tamura kartu su kolegomis iš Mercian korporacijos produktų tyrimo laboratorijos nusprendė išsiaiškinti, ar nykščio taisyklė, kad žuvies patiekalai ir...

Netoleravimo testas (800 trigerių)
Netoleravimo testas tiria iki 800 trigerių: maistinių ir nemaistinių produktų, tokius kaip naminiai gyvūnėliai ir žiedadulkės. Testavimas apima maistinių medžiagų trūkumo, metalų toksiškumo, žarnyno biomos ir hormonų pusiausvyros analizę.

Alfa karotenas siejamas su sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu
Valgant daug alfa karoteno turinčių tamsiai žalių ir oranžinių daržovių - morkų, špinatų ir brokolių - galima išvengti daugiau ligų, o gyvenimas gali būti ilgesnis, rodo JAV atliktas tyrimas. Alfa karotenas, beta karotenas ir kiti vaisiuose ir...

Ar tikrai nanodalelės maisto produktuose yra nekenksmingos?
Po truputį, bet užtikrintai augant nanožemdirbystės apimčiai, kai nanotechnologijos pasitelkiamos didinant augalų, naudojamų maistui, kurui ir kitoms reikmėms, našumą, mokslininkai suzgribo praktiškai nieko nenutuokią apie nanodalelių poveikį...

Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?
Sveikatinimo srityje dirbantys sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos propaguotojai labai dažnai kalba apie moksliškai įrodytus mitybos ir sveikatos sąryšius, informuoja apie netinkamų įpročių galimas pasekmes. Mokslininkų teigimu, net 30...

Etiketėmis "Be jokių E" pažymėtoje dešroje ir batone rado priedų
Etiketėmis "Be E", "Be jokių E" žymimus maisto produktus patikrinę specialistai keliuose jų aptiko maisto priedų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus 91 mėginį, nustatyta, kad keturi...

Actas
Natūralus fermentinis actas yra gaminamas natūralios fermentacijos būdu iš žemės ūkio produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, cukraus, taip pat iš vaisių, uogų, obuolių sulčių, salyklinių miežių, medaus, išrūgų, vyno, sidro ir kt. Į actą gali būti...

Trumpalaikis badavimas – naudingas?
Amerikiečių mokslininkai tvirtina, kad neilgai trunkantis badavimas ne kenkia, kaip buvo manoma anksčiau, o teigiamai veikia žmogaus organizmą. Neilgai trunkančiu badavimu jie įvardijo tai, kai žmogus badauja vieną dieną per mėnesį. Mokslininkai...

Krapas - priemonė laringitui gydytii
Pirmą kartą krapai buvo aprašyti senovės Egipte, Eberso papiruse 1500 metų pr. Kr. kaip mikstūros nuo skausmo ingredientas. Krapuose yra daugybė vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios žadina apetitą bei gerina virškinamojo trakto organų veiklą.

Sieks konservantams rasti natūralius pakaitalus
Kaune kuriamas Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centras, kuriame dirbsiantys mokslininkai ieškos būdų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių mitybą, kasdienio vartojimo produktų sudėtį priartinti prie sveikos mitybos reikalavimų, sintetinius...

Šilauogės gali sustiprinti pagyvenusių žmonių atmintį
Šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti pagyvenusių žmonių atmintį, rodo JAV atliktas tyrimas. Tiriamiesiems kasdien išgeriant pusę litro šilauogių sulčių, pastebėta, kad jie geriau mokosi ir įsimena žodžius, taip pat susilpnėja...

Geriame natūralias sultis, bet to nežinome?
Pagal teisinius reikalavimus užrašas "sultys" ant pakuočių rodo, kad jos yra natūralios ir jų sudėtyje nėra konservantų ar kitų maisto priedų. Tačiau tik 9 procentrai lietuvių tai žino. Dažniausia pirkėjus klaidina neišsamus pakuočių...

Nepakeičiamų nėra - pienas
Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra! Šiandien augalinių pienų pasirinkimas – itin platus. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pieno pakaitalus? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.

Pavasaris – vitaminų badmetis
Atėjus pavasariui, organizmas šaukte šaukia, jog vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti. Tai parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema, bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti...